vė́pinti, -ina, -ino. vė̃pinti. vėpìnti, -ìna, -ìno. vėpsoti, žiopsoti: Kas gi čia do galzinas vėpina?
atsivė́pinti. atvėpti
4. Skaba reikia insiūt, ba palos atsivėpinę.
išsivė́pinti
1. išvėpti
1. Vėpla niurkso išsivėpìnęs.
2. išvėpti
4. Sūnus išsivėpìnęs, t. y. nesusisagstęs. Eina išsivė́pinęs kaip su sparnais.
nusivė́pinti nusikloti: Gerai, kad nusivė́pinau, kitaip būčiau neužmigęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.