skaistė́ti, -ė́ja (skaista), -ė́jo.
1. būti ryškiam, skaisčiam: O po mudvies žirgų kojoms bijūnai skaistėjo.
2. rausti, gražėti. Gynant ligonies veidas skaistė́ [ja],
t. y. daros aiškiai raudonas. iš veido gražiai atrodyti, būti rausvam: Ko jai neskaistė́t – ar ne gerai gyvena?
3. darytis šviesesniam: Dienos ilgėjo, saulė skaistėjo ir vis aukštesnį ratą danguje suko. Dangus pamažu skaistėja, rausta, virsta ugnies sriuogomis. linksmėti: Jo akys, veidas ėmė skaistė́ti.
įskaistė́ti. pasidaryti skaisčiam, įrausti. Protingos moterys visuomet tyli, kai jų vyrai pareina įskaistėjusiais skruostais.
nuskaistė́ti. pasidaryti skaisčiam, nurausti. Palenkė žemyn nuskaistėjusį veidelį. Nuskaistėjo jo veidas, nurasojo kakta.
paskaistė́ti.
1. parausti. Raudoni obuoliukai jo skruostuose dar labiau paskaistėjo.
2. pasidaryti skaistesniam, giedresniam: Paskaistė́jo dangus. Atbudino mane paskaistėjusi saulė. palinksmėti: Jo veidas, akys paskaistė́jo.
pérskaistėti.
1. pasidaryti skaisčiam.
2. išbūti skaisčiam, gražiam: Maženį ana párskaistėjo, o į bobas kaip pavirto, suruko.
praskaistė́ti.
1. pasidaryti skaistesniam, rausvesnio veido: Gal geriau valgyt duoda pas šitą gaspadorių, kad praskaistė́jai?
2. pragiedrėti: Jeigu diena praskaistė̃s, eisme šieno kratytų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.