skal̃bti, -ia, -ė
1. švarinti drabužius vandeniu, žlugti, daužant kultuve: Par vieną šarmą, par kitą šarmą išvirinsi, paskiaus į prūdą su kultuve skal̃bti. Kol išsimokiau iš natos (ritmingai) skal̃bti, buvo vargas. Kam be reikalo smulkiūsius drabužius skalbì [su kultuve]:
išskalauk, būs gerai ir be skalbimo. Išleido vandenį, tada ima ir skal̃bia tam pačiam šarme. Kol apdringome vandeny, buvo šalta, žlugtą skal̃biant. Rankos gels, par dieną skal̃bant. Apterškia ižomis drabužis, skal̃biant žiemą. Skalbamà duobė yr gera linams merkti. Jei apsilieji pilvą skalbdamà, girtuoklį vyrą gausi. Brėkštant neleida motriškosioms drabužių skalbti, sakydamys tuokart laumes skalbančias. Aš nepaspėsiu žlugtelį skalbti, kožną dienelę baltai vaikščioti. Jau dabar skalbiù žiemą žlugtelį, dabar nušąlu baltas rankeles. Ei, siuntė, siuntė mane motinėlė į jūres skalbt drobelių. Skalauju, skalbiu, plaudžiu. Kalba – kaip skalbte skalba. Vis skalbiu – vis juoda, vis audžiu (siuvu) – vis nuoga. Vis skal̃bia, o vis juoda. Giriamas geras, skalbiamas baltas. Balta neskalbta. Da tu drūta, kad skalbíes. Nebebuvau jau girdėjus seniai, ka kas taip skal̃btumias. Reikėjo bėgti pro tokį upelį, ten liuob skal̃bsias, plausias visi. Muno Onelė dieną laiko neturėjo, dabar jau vakarą plaunas, skal̃bas. Kad kuriai mergai žiemą skalbiantis vis bjaurios dienos, tai tos vaikesai nemylia. Va, mergelės, einat skal̃btise jūs vakare kai laumės. Saulei nusileidus, negalima skal̃btis – laumę prišauksi. Vieną kartą einąs paupiu toks jaunas vaikis dienos akim ir rado laumes besiskalbančias. Lininiai užvalkalai gerai skal̃bias ir gulėt gerai. Daba mazgo [ja] drabužius, o pirmu ant upės su kultuvėms skal̃bsies. vandeniu (su muilu ar skalbikliais) švarinti drabužį, mazgoti: Jonas skal̃biamą mašiną nupirko; žinotum, pripratau – be skalbiamõs nebegalėčia gyvent. Sujuosta viskas, tai ir parveža skal̃bti mamai. Skalbiamoji soda. Ar turi skalbiamo muilo? Skalbiamàsis muilas. Skalbiamóji lenta. turėti ypatybę šalinti nešvarumus: Muilas neskalbia kietame vandenyje.
2. aprūpinti švariais skalbiniais, apskalbti: Jeigu boba skal̃bs jį, lopys, kokią naudą iš to ji turės?
3. smarkiai lyjant, šlapinti, merkti: O kad ėmė lietus in nugarą skal̃bti! O lytus žmonėms teškėdams nugarą skal̃bia. Visi keliai, dirvos, pamiškės, lietaus skalbiami, telkšojo vandeny.
4. smarkiai mušti, pliekti: Stepas tuojau ėmė vėzdu vokietį skalbti. Kaip tik Nykštukas pasilenkė, senis tuojaus jam ant pečių, šis jį už barzdos – į žemę, prisivedė pas savo lazdą, kad ėmė diedui skalbti! Laumė besičiaupydama sakė: – Bryzge, brazge, tai tik muša, tik skalbia per zūbus!
5. daug, godžiai srėbti, valgyti, ryti: Nu i skalbì: nespėju nė pilt, jau trečią bliūdą ištuštinai. Išsivirėva virtinukų, tai ji kad skal̃bia! Dar daug sriubos yra, gali skal̃bt. | Kiaulės kad skal̃bia, tai ausys linksta!
6. greitai eiti, bėgti: Skal̃bk ir skal̃bk per tas lankas, anei kvėpt negali. Skal̃bia, kaip par kenkles gavęs.
7. šmeižti, apkalbėti: Po visą kaimą mane skalbė.
8. smerkti, kritikuoti: Su aitriausiu išjuokimu skalbė jisai nedorybes savo vientaučių.
bíesui autùs nėrà skal̃bęs. Tik bíesuo autùs nesù skal̃busi.
eĩk (tegu eĩna) į pẽklą (pas vélnią, prie vélnio.
) aũtų skal̃bti. nešdinkis (tegu nešdinasi) šalin: Eik į peklą autų skalbti! Tegu eĩna į pẽklą aũtų skal̃bt, ma [n] jis nereikalingas! Eik pas velnią (prie velnio) autų skalbti.
išeĩti (nueĩti.
) šunìms aũtų skal̃bti nieko gera nepasiekti, virsti niekais: Išėjo šunims autų skalbti.
káilį (káulus, nùgarą.
šónus.
) skal̃bti, . mušti, pliekti: Ka tie ims káilį skal̃bti, tas rėkti! Visos sodos bobos subėgo vilko káilį skal̃bti. Skal̃bė káilį, kiek betilpo. Kartais gi taip skalbė jiems kaulelius, taip tyčiojosi ir pravardžiavo, kaip nebūtų drįsęs joks chamas. Aš butą (priemenę) šlavu – pradėjo nùgarą skal̃bti. Enskys, iš papykio beržinį pagriebęs, Slunkiaus irgi Pelėdos šónus skal̃bti pradėjo.
[su] liežuviù (liežùviais) skal̃bti. šmeižti, apkalbinėti, taukšti: Gali skal̃bt liežuviù, kiek tik nori – manęs neįkąsi. Ka pasensi, matysi, kiek skal̃bsi su tuo liežuviù. Skalbė liežuviais mane gerai ir tebeskalbia dar.
šuniẽs autùs skal̃bti nieko neveikti: Sako, siuvėja šuniẽs autùs skal̃ba.
apskal̃bti, -ia (àpskalbia), àpskalbė.
1. aprūpinti švariais skalbiniais, apiplauti: Aš jį valgydinau ir àpskalbiau kaip savo vaiką. Jam dabar tenai geriau: ir apžiūrėtas, ir àpskalbtas. Kad motina kartu gyventų, tai apskal̃btų, nereiktų pačiai. Šešetas vaikų ir jie patys du – apskal̃bk tu man tokią šeimyną!.
2. išskalbti, daužant kultuve: Nė marškinių nėkas neàpskalba. Reikia apskal̃bti skalbinius, plovinius. Buvau neseniai apsiskal̃busi. išmazgoti (su muilu ar skalbikliais): Šeštadienį viską àpskalbiau. | Prieš šventes apsìskalbiau kiek, apsitvarkiau.
3. smarkiai apmušti, apdaužyti. .
4. apkalbėti, apšmeižti: Ta boba kaip sužinojo, tai jau visai parakvijai apskal̃bs.
šónus apskal̃bti apmušti, apkulti: Paėmęs lazdą, gerai jis tau šónus apskal̃bs.
atskal̃bti, -ia (àtskalbia), àtskalbė
1. išskalbti iki pirmykščio švarumo: Kas tus užnešiotus marškinius atskal̃bs?. Tryniau tryniau – vis tiek neatsìskalbė. Marškinius turėjau išmesti, neatsiskalbė.
2. smarkiai apmušti: Àtskalbėm, àtskalbėm, tai net cypia šunes.
3. greitai ateiti, atbėgti: Vaikai neiškentė ir į pievą àtskalbė. Jis ir par balas į mus àtskalbė.
káilį (pastùrgalį.
pašónes, šónus.
) atskal̃bti. apipliekti, apmušti: Aš jam gerai àtskalbiau kailį, tai žinos, ka taip nereik daryt. Atskal̃bk gerai pastùrgalį, tai bus mergaitė kap šilta vilna! Atskal̃bk jam pašónes, tai žinos!
įskal̃bti, -ia (į̃skalbia), į̃skalbė. gerokai įmušti, įpliekti: Į̃skalbiau vaikui, ir geresnis dabar. Bobutė iñskalbė, iñskalbė su rykšte.
išskal̃bti, -ia (ìšskalbia), ìšskalbė
1. išplauti, daužant kultuve: Išskal̃bk skalbinius, plovinius. Pati sumerkė drabužius, ìšskalbė marškinius, kelnes. Vai išsiskalbė baltai žlugtelį, kasdien baltai vaikščiojo. O jau kai dabar pas anytėlę, aš išsiskalbsiu su ašarėlėms. išmazgoti (su muilu ar skalbikliais): Teip baltai ìšskalbė drapanas, kad nets gražu žiūrėt. Vilnų buvau prisiderėjus aštuonius kilogramus gatavai išskalbtų̃. Tiltukas – švarus švarutėlis, lietaus išskalbtas, saulės išdžiovintas, lyg balta drobė. Drapanas ploviau prie šulnio išsiskal̃bus, tai kiaurai paršalau.
2. susivalgyti, išsisrėbti: Vakarieniukės nor šitą bliūdelį išsiskal̃bkit.
3. prilupti.
4. išbarti: Žadėjo muni ant viso būrio išskal̃bti.
5. greitai išbėgti: Kad ans ìšskalbė par ežerą!
káilį (nùgarą.
skùdurus, šìkną, šónus) išskal̃bti išperti, prilupti: Geriau neprasidėk: káilį išskal̃bs, ir tiek tebūs. Išskal̃bsiu nùgarą, tai daugiau nelakstysi, kur nereik! Anąkart tau tėvas ìšskalbė skùdurus už tą pokštą. Pagausu, aš jam šiknìkę išskal̃bsu. Šónus išskal̃bti tokiam velniuo par mažai!
káilinius išskal̃bti prisigerti: Ir Jonas ìšskalbė káilinius.
nuskal̃bti, -ia (nùskalbia), nùskalbė
1. numazgoti, nuplauti, nuvelėti (ppr. išorinius nešvarumus, dėmes): Nùskalbiau plovinius. Sruogas, sakau, gal reiks nuskal̃bt? Nuskal̃bs tavo marškinėlius ant baltų petelių. Kurie vėl nuskal̃bę est rūbus savus krauje avinėlio. Ir nukrito rytelio raselė, nuskalbė žaliąją vejelę. Burokienė tingi nusiskalbti. Visi ploni daiktai y [ra],
į bliūdą įsideda, nusìskalbia. | Aš jau buvau tik ką nusiskal̃busi (po mėnesinių) .
2. smarkiai lyjant, sušlapinti: Kolei atsivarėm žingsniu karves, nuskalbė gerai lietus.
3. skalbiant netekti tvirtumo, nusidėvėti: Nusiskalba kutai, nusinešio [ja],
ir išmetam į skurlius. Lininė drobė pakankamai stipri, ji greit nenusiskalbia.
4. skalbiant išnykti, išsiplauti: Iš dešimt svarų liko devyni, vienas nusìskalbė.
5. greitai nubėgti: Taip greit ir nùskalbė pas juos.
6. smarkiai primušti, nupliekti: Aš taũ kaip nuskal̃bsiu su vadžiom šlapiom!
7. palikti be pinigų, apvogti: Nùskalbė mane, dabar tuščias. Sugrįžo žulikų nuskalbtas. nualinti: Šitas [ūkininkas] labai nùskalbė žemę.
šónus nuskal̃bti primušti: Kad aš tau nuskal̃bsiu šónus su vytine, tai žinosi!
paskal̃bti, -ia (pàskalbia), pàskalbė.
1. kiek skalbti, žlugti: Iki pietų pàskalbėme baltinius. Pàskalbu, kol išsibaigs numiniai [skalbiniai]. Kas tas yr jaunam, viską reik pasiskal̃bti.
2. galėti skalbti: Tokian šaltan [v] andeny nepaskal̃bsi.
káilį paskal̃bti. aplupti, apmušti.
liežiùvį paskal̃bti patauzyti, pasibarti: Nu kaip reik liežiùvį paskal̃bti! Ben tylėtumi, žalty!
liežuviù paskal̃bti. apkalbėti.
parskal̃bti, -ia (par̃skalbia), par̃skalbė. greitai pareiti, parbėgti: Pavargsi, žmonele, kol parskal̃bsi numo. Parbėgo vaikas, par̃skalbė.
pérskalbti.
1. paviršutiniškai paskalbti, pervelėti, permazgoti: Rankšluoščius pérskalbiau su šaltu vandeniu. Tai dabar pérskalbėt per pirmą [vandenį] ir virysta? Skalbinius pérskalbti.
2. pakartotinai išskalbti: Blogai išskalbtus baltinius reikės pérskalbti.
praskal̃bti, -ia (pràskalbia), pràskalbė
1. šiek tiek išskalbti: Du abrūsus pràskalbiau, o marškos paliko nemazgotos. Tam kartui prasìskalbėm, tai da galėsma pakentėt. Kiek reiks, prasiskal̃bsiu.
2. praleisti laiką skalbiant: Vakar visą dieną pràskalbiau. Praskalbk ligi pietų, čia ne kiek darbo, – tarė ponia.
3. greitai praeiti pro šalį.
priskal̃bti, -ia (prìskalbia), prìskalbė.
1. daug išskalbti; skalbiant pripildyti. Daug marškinių priskalbė – užteks visai žiemai.
2. primušti.
suskal̃bti, -ia (sùskalbia), sùskalbė
1. viską išskalbti. .
2. suvartoti skalbiant.
3. skalbiant sumažinti stiprumą, šiurkštumą: Ana marškinius jau visai sùskalbė. Padavė sùskalbtą rankšluostį. Marškiniai susiskal̃bę. Susiskal̃bs, susišutins audeklas ir būs geras. susitraukti skalbiant: Suknelė susìskalbė, nė kelių neuždengia.
4. smarkiai suduoti, įkirsti: Kai gerai sùskalbė, tai pasitaisė. Jis jau ne vienam tokiam sùskalbė. Sùskalbiau botagu per nugarą. susimušti.
5. smarkiai suvažinėti: Jis iš Paliepių į Ariogalą sùskalbė.
užskal̃bti, -ia (ùžskalbia), ùžskalbė
1. užjuodinti, prastai skalbiant: Sykį užskal̃bus, bus sunku atskalbti. Užskalbtì baltiniai.
2. uždirbti skalbimu: Kažin ko neužskal̃bsi.
3. užpliekti, užduoti: Reikės par nugarą užskal̃bti.
4. skubant užbėgti, užvažiuoti pas ką. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.