skandýti, skañdo (skandija), skañdė (skandijo). skandinti 2: Vienąroz aš skandžiaũ šunį, daugiau nigdi neskandýtau. Kas jį tę skañdė – pats prigėrė. Nuejo lapė ežeran, inkimšo galvą ir skando. Tėvas dukrelę trotijo, gilan dunojin skandijo. Jis vakar skañdės, bet vyrai ištęsė.
apskandýti. apskandinti: Susėdo trysa ir apskañdė čaiką.
nuskandýti
1. nuskandinti 2: Tėvas jam liepė katinukus nuskandýt. Nusiskandýsiu, o už tokio neisiu. Einu nusiskandaũ!
2. nuskandinti 3: O ko šyvi žirgai neišmindė, nuskandė platus Nemunas.
paskandýti. paskandinti:
1. Žmogus aukso skrynią paskandė ežere. Beprausdamos ir paskañdė auksinį žiedelį. Paskañdė viedrą šulnin.
2. Šunukų ar katukų paskañdo, jei labai [daug] būna. Vely būtum negimdžius, vandenėly paskandžius. Daug dar ir mane bijo, išsigando – ir pasiskañdė.
priskandýti. daug pražudyti: Kiek priskañdė žmonių [skundikai],
baisu žiūrėt!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.