nuskaudinti
skaũdinti (-yti), -ina, -ino. skaudìnti, -ìna, -ìno.
1. teikti skausmą, daryti, kad skaudėtų: Skaũdinau snukį, barzdą skusdamas. Akis spragina, galvą skaũdina [degtinė] ant rytojaus. Neskaũdink mun galvos, esu ir teip visas skaudamas. Kvapas buvo aštrus ir skaudino jo jautrią nosį. Vasaros nakties tyloje tas žiogelių čirškimas net ausis skaudina.
2. daryti, kad būtų nemalonu, žeisti, užgauti: Ne viską supratome gyventu laikotarpiu, daug kur klydome, daug ką skaudinome. Iš akių jam žėrė fanatizmas; tai veržte veržės jam per akis ir skaudino kitus. Skaudys muni žodeliais kaip baltaisiais žirneliais.
skaũdinančiai. Be Anės jam dabar buvo ilgu, skaudinančiai gūdu. Žmogus pats save skaũdiniesi, kad negali dirbt. Ar negalima gražiai gyventi, susitarti, padėti vieni kitiems, o ne skaudintis?
3. skriausti: Pamotės skaũdinami našlaičiai.
4. skųstis: Jauni kojom skaũdinas. Skaũdinos pabėgėliais, o paskiau ir patys gavo bėgt.
5. daryti gruoblėtą, arkliams skaudamą (kelią).
6. skrudinti, gruzdinti: Nuo skaũdintų plutelių raudonas alus.
gálvą skaũdinti rūpėti: Žmonių likimas jam visai neskaudina galvos.
šìrdį skaũdinti. daryti, kad jaudintųsi, liūdinti, kelti nerimą, teikti širdgėlos, sielvarto: Man vaikai skaũdina šìrdį. Blogu žodžiu neskaũdink artimo šìrdį. Pasaulis linksminas. Pasaulis žaidžia. Ir niekas sau širdies neskaudina. Neskaudinkite sau ir tėvam širdies. Motinele, negraudink, man širdelės neskaudink. Neskaudinkit širdužėlės jaunam kareivėliui.
šìrdį skaũdintis rūpintis: Kam čia mums tiek šìrdį skaũdytis apie juos.
įskaũdinti.
1. suteikti skausmo, padaryti skausmingą: Jei muši, įskaũdyk gerai! Botagu įskaũdina. Niekas taip akių neįskaudina, kaip sniego baltis. Smakas, teip įskaudytas, suėmė visas savo spėkas ir pasijudino, kad net žemė sudrebėjo. Ožkos ragai vilkui neįskaũdins. Besibastydamas dar labiau įsiskaudinau koją. Kojos įsiskaudino.
2. įžeisti, užgauti: Žodžiais labiau įskaũdina negu mušimu. Žiūrėk, kitas ir juokais įskaudina. Svečiai nutilo, nesuprasdami, kuo galėjo žmogų įskaudinti. O jūs visi, varguose būdami, kuriemis toki sopuliai įskaudina, supraskite, ką jumis aš kalbu. Sako pamokslą kunigas įsiširdijęs, įsiskaudinęs.
šìrdį įskaũdinti suteikti širdgėlą: Senelio širdis įskaudinta jaunystės prisiminimų. [Vilius Karalius] daugybei moterų įskaudino širdį.
nuskaũdinti. nuskriausti: Ponas nuskaũdino savo žmogų, t. y. skaudžiai nukrividijo. Tą mažesnį [vaiką] visad nuskaũdina. Kai tą bobą nuskaũdina, jin atbėga pas mane. Mirtis … nuskaudino ne tik jo tėvus ir giminę, bet ir visą Lietuvą! | Kai nuo pažįstamo, tai nenuskaũdins (per brangiai nepaims) . Palikęs Vadokliuose 9000 rublių įvairiems pabrikams, nemaž nuskaudinau (sumažinau) savo iščynį.
paskaũdinti
1. padaryti, kad skaudėtų: Galvą paskaudinti. Paskaũdinau kojas beeidamas.
2. padaryti skaudesnį: Jis norėjo smūgį dar labiau paskaudinti.
3. įžeisti, užgauti.
4. paskrudinti, pagruzdinti: Paskaũdink duonos, padarysma alaus.
5. pagreitinti, pasmarkinti: Anas paskaũdina ir darbe, ir ėjime.
6. padaryti kiek gruoblėtą, nelygų, skaudų arkliams.
pérskaudinti. labai įskaudinti.
šìrdį pérskaudinti suteikti širdgėlos: Ale kam dar tam žmogui taip šìrdį párskaudint? Vedęs mylėjo ir gerbė, kiek jo perskaudintoj širdy meilės tilpo.
priskaũdinti.
1. suteikti pakankamai skausmo.
2. suteikti širdgėlos, sielvarto.
suskaũdinti.
1. padaryti, kad skaudėtų: Geras oras – pusė sveikatos, galvos nesuskaudina, kraują čystija.
2. patirti širdgėlą, susijaudinti: Susiskaũdino ans, iš to ir mirė.
3. sukepinti, suskrudinti: Labai suskaũdinai blynus.
šìrdį suskaũdinti suteikti širdgėlos: Teip suskaũdino ans man šìrdį. Vyrai karūnavo [ja] pačias, viseip suskaũdina šìrdį. Tu sumindžiosi žalius rūtelius, tu suskaudinsi tėvų širdelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.