skebérdėti, -ėja, -ėjo.
1. šakotis, kerežiotis: Medis pradėjo skebérdėti, t. y. augti į išžirgusias šakas.
2. pleišėti, skilinėti: Apvyturti su autais blauzdas, kad neskeberdėtų.
3. skursti.
apskebérdėti. aptriušti, apskursti: Pri mūsų yra senas apskebérdėjęs ąžuolas.
atskebérdėti. atskarti, atskederlėti: Atskebérdė [ja] drabužis į skutus.
išskebérdėti. negražiai išsišakoti, išsikerežioti: Gluosnis išskebérdėjo į skeberdas, skederlius, ir reikia jam apkapoti šakas.
nuskebérdėti. nutriušti, nususti. Šitie beržai nuskebérdėję. Medis nūskebérdėjęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.