nuskrosti

skrósti, skródžia, skródė. skrõsti

1. imti vidurius, darinėti (ppr. žuvis): Skrósti paršą, žuvį, t. y. mėsinėti. Paskersta kiaulė tuojau svilinama ir, švariai nuplovus, skrodžiama. Skróstos menkės, šviežios, be galvų. Žuvies marti neskródžia, nedarinėja – bridijas. Gyvuolys neskrostas. Peši, skrodì pagautus paukštaičius. Skrodžiamàsis peilis. plyšti, sprogti iš pykčio, skausmo: Plyštu, skrodžiuosi.

2. daryti skrodimą, ppr. norint nustatyti mirties priežastį: Kažin ar tą numirusį skródė? Numirusį vežė skróst ant Panevėžį. I mirė staigiai, tiktai ka skródė, anie matė. Antikinėje Graikijoje drausta skrosti žmonių lavonus. Jis skros (tardys, tyrinės), mėsinės, narstys po kaulelį. Argi tu leisies?

3. skusti, valyti (žarnas): Žarnas skrodžia išverstas. Žarnos da neskrostos. Išvarys tavi grobų skrósti (dirbti prasto darbo) .

4. skelti (ppr. išilgai): Pradėsime skrosti medžius. Vyrai garadas (kartis) skrodžia. Skróstosios malksnos. Bloga šakė – bulves skrodžia. Kelias tarsi skrodė kalvelę pusiau.

5. rėžti, pjauti (paviršinį sluoksnį): Padarydavo du noragus kalvis: vieną, kad apačią skróstų, o kitą, kad atpjautų. rėžiant versti, varyti (vagą): Artojas skródė pirmą vagą.

6. judant daryti ruožą, praskirti, kirsti paviršių: Žvejai pakėlė bures, ir valtis, narsiai skrosdama vandenį, greitai tolo nuo kranto. Žaibo greitumu padangės mėlynę skrodžia lėktuvai. Slėnį skrodžia iš kalnų bėgantis upeliukas. kiaurai eiti, kirsti. Spinduliai pražulniai skrodžia storus oro sluoksnius.
skródžiamai. Mackevičius žiūrėjo į ją – aštriai, skrodžiamai, ligi pat jos sielos dugno įsiskverbdamas. sklindant trikdyti tylą. Nakties tylą skrodė baugus spiegimas.

7. daryti išdrožą, išpjovą: Skrósk skrodą šule. Skróstosios gontos yr geresnės už visas kitas stogams dengti. Skrostiejai mintuvai arba kriaukliniai yr lengvesni linams laužti. Skrodžiamàsis oblius. drožti, skaptuoti: Jis pasilenkęs skrodė su skapteliu šaukštą.

8. besti, smeigti, durti: Mano širdelėn peilis skrósta, kaselėsna akmuoj rišta. Mano širdelė peileliu skrostà, o galvelė akmenėliu slėgta. teikti skausmo, rėžti: Skródžia vidurius, negal liauties. Kožna ir ją skródė šoplynė (kalavijas) .

9. smegti: Ta vieta visai eit negalima, kiaurai skródžias liūnan. Kai važiuoji pabaliais, tai ratai labai skrodžias, kad vos arklys išveža.

10. skaudinti, varginti, skriausti: Kas daba iš vaikų: jie skródžia i skródžia tuos tėvus – tai to duok, tai to duok. Nedoras vyras pačią skróda. Tai čia skrodžia tave. Ko rėki, kas skróda?! Ar biesas tave skródžia, ko rėki?

11. versti, reikalauti: Kadai jau skróste skróda su piningais – kad turėtumėm, tujau atiduotumėm. Ar velnias tave skródė pasisakyt?!

12. greitai bėgti, skuosti, lėkti: Žvėrys tolyn skrodė. Traukinys, išriedėjęs iš miesto, pradėjo skrosti per žalias girias, laukus ir pievas.

13. veržtis, spaustis: Nesiskrosk pirmas prie stalo, duok pirma svečiam prieit.

14. pūsti kiaurai: Vėjas skródžia per sienas.
šìrdį skrósti; . kelti širdgėlą, skaudinti: Persiskyrus gal širdį skrodžia. Tie žodžiai skros tau širdį. O ašaroms savo net širdį man skrodi, nes aš negaliu tau padėt! Krimtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki.
atskrósti. atpjauti: Atskrósk ir man sėtinio gabalą.
įskrósti. įpjauti, įrėžti.
išskrósti. išskrõsti, išskrõdžia, ìšskrodė;

1. išimti vidurius, išdarinėti: Ižskrodžiu žuvį. Marti išskródė žuvį ir nuvalė. Visas žuvis išskródė, šaltu vandeniu apipylė. Išskrósta žuvis dar šokinėja. Kapgi tu gali neišskrostas žuvis kept! Ir išskrodžiau aukso žuvį ant marių kraštelio. Gėriokas išskróstas guli. Plona mergaitė, kaip išskrósta. Išsiskródęs žuvį išsikepiau ir suvalgiau. nusigyventi: Anie taip išsiskródė, ka nieko nebetura.

2. padaryti skrodimą: Vežė į Telšius an skrodimo, išskródė dabar, ryto laidos. Veterinaras galėtų šunį išskrosti.

3. išvalyti, išskusti (žarnas): Išskrosk žarnas. Bene velnias jumis taip išskródė (taip baisiai išalkote), kad sausą duoną rynat. Teliùs ìšskrodė (smarkiai suviduriavo), tik ką šilti gyvi liko. Skrodė ir ìšskrodė vidurius. Prasitampę nuo pat pusryčių, darbininkai kaip išskrosti.

4. giliai išrėžti, išspausti: Tegu nevažiuoja par ganyklas: tokia šlapuma, gi išskrõs! Ratų kelias taip išskróstas – sunku išvažiuot, klimpsta. Ilgai buvę žiemą ratais išskrostos vėžos. Vandeniams vietą rodei, upėms vagas išskrodei. išbraidyti: Gyvuliai ìšskrodė visus kviečius.

5. padaryti išskrodą: Išskrósk skrodą, kiaurymę suole. Vagelė išskrósta yr par tą lazdelę. Galus jų. į išskrostus balkius įbraukė ir pri kits kito suvarė. Pašventė kieme pastatytą kryžių, kuriame Jūzupas išskrodė metas ir dieną užgimimo pirmutinio sūnaus savo Juzės. Apvalainis ablius dera apvaliems raveliams išskrosti. išskaptuoti: Aviliai iš medžio išskrosti. Šaukštus išskrosti.

6. perrėžti, išdrėksti: Visą rietą išskródė, parplėšė.

7. išsipjauti, išsižudyti: Čia žmonės vienas kitą negyvai išsiskros.
nuskrósti

1. nudrėksti, nubrozdinti: Vienam beržiukui žievė nuskrósta. Traktorium obelį visą nuskródė. Kerėpla koks, teip nuskródė pirštus. Kiaulė buvo nusiskródusi kruvinai visą nugarą. Tei skaudžiai nusiskródžiau piršto galą.

2. nurėžti, nupjauti viršutinį sluoksnį: Visai pagal kaulą nuskródė tą mėsą. Nuskróst – tai nukast plonai. Vartoja pakraikai šiaudus, lapus, samanas, pelkę (durpę) ir ant galo nuskrostus ir gerai išdžiovintus pievų kupstus. Nusiskróda griežineliai į vieną pusę, jei dalgis geras.

3. apgriūti, apirti: Upės vaga nusiskródžia.

4. įsirėžti, įklimpti: Par tą pievą vežimas giliai nusiskródžia, tai ir išvažinėja giliai.

5. nusmelkti, nudiegti: Kap užgirdau, tai ir nuskrodė per širdį. Kai pamatau, tai ir nuskródžia per krūtinę. Nuskródė karaliui po krūtine.
paskrósti.

1. nudurti, paskersti: Jis pats kelis stumbrus paskrodė.

2. kurį laiką skrosti.

3. iš apačios padrožti.

4. nuo viršaus pakasti: Tų pažaliavusių žemių nuo pamato paskródė paskródė i apdėjo koją.

5. kurį laiką versti, reikalauti.
pérskrosti.

1. perpjauti, perrėžti (vidurius): Párskrosk paršą arba žuvį nuo uodegos iki galvos ir išrinksi iš vidaus žarnas. Nepérskrostos žuvys neišsiplaudžia gerai. Párskrosk – kame tą vėžį rasi? O sako, vėžiu sirgęs. Párskrodė, o tulžies – nė balso. Pilvus parskrodusys, miežių pripylė. | Lovos čiužinys perskrostas išilgai, šiaudai iškraiglioti po visas kertes. Pasirgau, tai visi viduriai kap pérskrosti. Meškos neperskrodęs, nepardavinėk kailio.

2. perskelti, perrėžti pusiau, išilgai: Nemoka art: per vidurį vagos kad davė, bulves pérskrodė. Kailį párskroda par pusę ir pamerka į šaltą vandenį. Maišydama puodą, žiūrėk, nepárskrosk tų pyragaičių (didžkukulių) .

3. kiaurai perdurti, perrėžti: Karvei šonas pérskrostas. Su aštria geležia liežuvį jo perskrostie. Abu, ragus palenkusiu, susiremia beregint ir su dideliu gabumu taiko perskrosti priešui pilvą. Krūtinė pérskrosta peiliu. Amalis, rodos, jį perskrodė žvilgsniu it durklu. Jis peržvelgė visus ir kiekvieną atskirai, aštriu žvilgsniu perskrosdamas tą ligi širdies gelmės. Akimis jį perskrodusi [teta] ėmė klausti, teirautis. prasiskverbti, paveikti: Gyvas tieg yra Dievo žodis … labiaus perskrodąs negi kalavijas, abišaliai aštras.

4. judant padaryti ruožą, perkirsti, perrėžti paviršių: Kalva perskrosta skersai keletu gilių griovių. kiaurai einant, perkirsti. Dangų perskrodė įvairiaspalvių raketų ir trasuojančių kulkų girliandos. Švystelėjo žaibas ir perskrodė juodą dangų. sklindant sutrikdyti (tylą), kiaurai perlėkti, nuaidėti. Popiečio tylą perskrodė skardūs šūviai. Norisi suklykti nesavu balsu, taip suklykti, kad balsas visą girią perskrostų. Kaip paleis savo liežuvėlį, tai tarytum visą žemę kiaurai perskrodžia.

5. įklimpti, susmegti: Matai, įvažiavau an balą, ratai parsiskródė, i arkliai nė iš vietos.

6. persmelkti: Tas pats aštrus skausmas, jaučiamas pėdose, perskrodė jo kūną iš apačios į viršų. Baimė perskrodė širdį. | Mane pérskrodžia šaltis.

7. pervažiuoti: Perskrodęs išilgai Atlantą dešimtis tūkstančių kilometrų, pro Europą ir Afriką pasiekė poliarines pietų jūras.
pérskrosta širdìs (kieno) apimtas širdgėlos, sielvarto: Širdis mano parskrosta.
praskrósti.

1. prapjauti, prarėžti: Su nagu praskródė cibulį, tuo patrynė, i gerai. Vėjas nešiojo praskrostos pagalvės plunksnas. Prasiskródžiau pirštą, i kadai negy [ja].

2. perskrosti
4.

3. prasigraužti, prasiskverbti: Nemunas dar nebuvo prasiskrodęs per aukštumas.
priskrósti. priskrõsti, priskrõdžia, prìskrodė

1. privalyti, pridarinėti: Kad prìskrodė puodą žuvų!

2. priskaldyti išilgai: Žiūrėk, šiandie daugiau kaip vakar priskrodėm garadų.
suskrósti.

1. viską išdarinėti.

2. suskaldyti, supjaustyti: Girnas pakėlė, grūdus pusiau suskródė.

3. subadyti, subraižyti: Erškėčiai suskrodė kūną.

4. suleisti, sujungti išskrodomis: Lentas suskrósti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nuskrosti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv