nuskubinti
skùbinti (-yti), -ina, -ino. skubėti:
1. Reikia skùbyt darbuit. Vakar, bulbas rinkdama, net užkaitau, kap skùbinau. Tai jau turi skùbyt kult. Reikia karvę skùbyt anksti milžt. Neprižiūrėjo sesutės ugnelės: viena skubino verpt, kita skubino siūt, o trečia skubino aust. Skùbina už kits kitos, lenktyniáu [ja] susiverpti, išsiausti. Skubink verpt – vieversys pilvą prales. Skùbinu blynus kept, netraukiu darbo. Ji teip skùbina, ka darbo daugiau padaryt. Skùbint reikia, daug darbo turiu. Labai skùbinau eit, kad paspėčia. Žmonys skùbina, bo lietus pašal (čia pat) . Norė [jo] pasrodyt, kad moka kast bulbas, skùbino skùbino i apsirgo. Neskùbinkit, pasėdėkit, ko teip skùbinat? Visą amžių – tiktai greitai, skùbyk! Nesimaišyk po kojom, matai, kad skùbinu. Pjovus, norakiai skùbinus ir vaiką palikus pabarėj. Nereikia skùbint, ba visada pasivėluoji. Aš todėl ir skubinau pranešti tau šią skaudžią žinią. Musėk tik tie piningai kišenę drasko, ka teip skùbini išleisti. O ji skubydama įėjusi veikiai karaliauspi, prašė kalbėdama. Jopi šaukiančiop skubindams tekėsiu. Eglele siūbuonėle, augtie skùbinai, šakas tankinai, viršūnėlę dalinai. Kai piningus pametė, tai skubina kišenę lopyti. Kuo labiau skubink, tuo labiau nesiseka. Skubyk, ir ši diena bus su vakaru. Skùbindamas sugaiš. Juo skubini, juo subinė.
skubintinai. Nesiskubyk taip labai. Jie dirbdami teip menkai skùbinos. Skùbindavaus seniau prie darbo, dabar nebegaliu. Prie paliūtei, tai nesiskùbina darban. Skùbintėtės vežt šieną, ba debesys ateina. Skubykitės sugrėbt šieno. Nesiskùbink, galgi galo preita – ryt suvešma šieną. Aš skùbintais eit, ale nėr kada. Mergos kėlėsi skùbindamąsi pas vindą. Važiuodamas labai skubinos, tai arklį ir patrūkino. Da nesiskùbykim su daržais: sliekai da ant viršaus – greit neužšals. Nenoriu tekėt, nėra ko skùbytis. Skubinkias bei minkyk tris kupkeles miltų kvietinių ir iškepk lagones. Ir valgykiat kaip skubinantis nueiti. Pagautinai pripuolęs kunigop, labai greitai skubindamasis sako juos. Skubinkis ir išeik veikiai iš Jeruzalės. Skubinkis ateit manęsp veikiai. Nesiskubink žadėt, būk greitas išpildyt. Skùbykis, skùbykis – jau už kupros grabas. Gal namai blynais dengti, kad teip skùbinies? Ko čia skùbintis – pirma velnio peklon nenulėksi. Kas par daug skubinas, tas vėliau darbą tebeng. Kas skùbinas, tas vėlinas. Nori užtrukti, tai skubinkias. Skubinkis, o ne delski. Skubykis, ir šiandien bus vakaras.
2. Paliektu gyvolius už vartų, pats skùbinu į mišką. Smarkiai bėga, skùbina kur kalvėk. Vėl visa draugė in darbus skubinam. Juozapota spaudžia į savo laimingą krūtinę kūdikį ir skubina skubina. Pakluone jis skubino prie buvusios tėvų sodybos. Skùbino bernužis an šunelio balso. Lekia skubina traukinys vis arčiau prie Vilniaus. [Mirusieji] mus truputį pralenkia, paskui juos skubinančiuos. Audra skubina, už valandos bus čia. Į pabaigą gyvenimo laikas labai skubina. Ar kiaušinį įkepei, kad taip skùbini? Skùbina lyg su ugnia. Ko skubini, ar velnias blauzdą laužia? Ko taip skubini, bene rugiai byra?. Skùbinos arklio – lėkė ir pralėkė. Ji labai skùbinos an keleivinę (autobusą) . Skubinkitės laukan visi iš namų. Palauk, kur čia skùbinatės! Kap žinodama, skùbinaus namo. Ne kur ir skùbinos. Pietums skùbinuos. A prieg stalo tai kožnas skùbinasi. Skùbinausi nuo darbelio laistyt rūtelių darželį. Žinodams gėrybes tas, kursai nelinksmintųs, ponopi teipo mielopi kurs nesiskubintųs. Minia, didei suvaikštinėjus, ižg miestų skùbinos V. Jėzausp. Žiema nesiskubino. Jau diena atstoja, naktis skùbinas. Nesa Pono didėja diena arti yra … ir skubinase didei. Ir jos nepalaimas skubinasi didei. Smertis skubinas pri didžiai nuliūdusių. Skùbinas lygiai peklą aždegęs. Skubinas kaip Trumpėnai į lažą. Skubinas kai an ugnies. Skubinas namo lyg kiaušinį pakepęs.
3. raginti greitai ką daryti: Dirbti skubu pats ir skùbinu par kitą. Pats nedirbo ir kitus skùbino numie eiti. O tas jau skùbina tą mergę, kad einam numie. Pristava vis skùbina darbinius: greičiau pjaukit. Tik pernakvojom ir jau skùbina: važiuokit. Čia skubina bulves, čia šaukia už kiaules. Skubinamas nekepa, užmirštas sudega.
4. greitinti, spartinti: Darbą skùbinti. Nu kaitrotų ir žaibuotų dienų atsiranda ant stiebais ir lapais medaus rasa, kuri skubina didžiai jų augimą. Tad nešdinkis, skubinki žingsnius!
5. skubėti 3: Jau tas laikrodis tai tikrai skùbina.
atskùbinti
1. atskubėti: Aš atskubinau atduoti, ką manei pažyčiojai, t. y. atnešiau skubiai. Jau atskùbina kas, kad iš rankų krinta šaukštas. Kas čia, kad užspringau – kiba alkanas atsiskùbina. Karalius pabudęs an to šauksmo atsiskùbino.
2. paspartinti, pagreitinti priartėjimą: Atskubin dangų greits mirimas. Patrumpink vargą svietišką, atskubink džiaugsmą amžiną.
įskùbinti.
1. įskubėti. Tik seniui ranką tepadavęs, įsiskubino į vidų. Juodu pabūguse (pabūgę) į stubą įsiskubino.
2. įraginti: Lėto žmogaus neįskùbinsi. Jis paliko asilėnus ir įskubino tėvą į siaurą plyšį uoloje.
išskùbinti.
1. išskubėti
1. Šeimininkė išsiskùbino į virtuvę. Išsiskùbinai greitai, būčiau davęs tau uogų. Rytą anksti išsiskubino prie autobuso. Išsiskùbino namo ir ažmiršo mažutį vaikiuką lopšy. Tei pasakęs, išsiskùbino an namų.
2. išraginti išeiti.
nuskùbinti
1. nuskubėti 1: Neturi čėso, greit nuskùbino. Ryto da saulė nebuvo suvis užtekėjus, žmona nusiskubino laukan. Kad nebūtų pastebimas, Vilius greit nusiskubina iki pirmojo didelio šakoto klevo. Pasėdėkit, neskubėkit – gyvenime eini eini ir toli nenusiskùbini.
2. paspartinti, pagreitinti, skubiai atlikti: Nuskùbinau savo darbus.
3. paraginti kur greitai nueiti ar nuvažiuoti.
paskùbinti. paskubėti:
1. Reikia paskùbint greičiau daryt. Nu, paskùbinam, šiandie rugiai reikia vežt. Senis pasiskùbino atsiliepti. Pasiskubyk, kad paspėtai rozu su visais. Dar nebaigėta? Pasiskubinkita. Pasiskubino tada ir nulipo, ir priėmė jį su džiaugsmu.
2. Jis, visa matęs, tuoj pasiskùbino prie jos. Kaip tik išgirdo tokią naujieną, jis pasiskubino in pajūrį. Išvaikščiojo gultų, kad atsilsėję galėtų anksti rytą ant rarotų pasiskubintie. Par pusę valandos galima nueit [į stotelę] pasiskùbinus.
3. paspartinti, pagreitinti: Įsukęs gatvelėn, jis dar labiau paskubino žingsnį. Nazimovas iš palankumo jai ir ponui Skrodskiui įsakė paskubinti Viktoro Survilos bylos nagrinėjimą. Kilstanti šilima nu įkaitintos žemės didžiai paskubina ūglių medžių. Nelaimės paskubina senatvę.
4. paraginti: Paskubink juos. Sakė, einu, paskùbinsiu; i pati prapuolė nuėjus.
parskùbinti
1. parraginti.
2. parskubėti.
pérskubinti
1. paspartinti per ką pereiti.
2. skubant pereiti.
3. per daug skubėti: Nereikia persiskubinti su operacija.
praskùbinti
1. padaryti, kad praskubėtų.
2. praskubėti
1. Ir pro Vilko ūkį Vilius prasiskubina nepastebėtas.
priskùbinti.
1. paspartinti, pagreitinti: Norėtume priskubinti darbą, nės ir taip inteligentų darbo daug prapuola. Priskubino senikė žingsnius.
2. padaryti, kad greičiau ateitų, priartinti: Stengėsi sumažinti skausmus, galinčius jo galą priskubinti. Bet tas malšinimas sukiršina dar pikčiau ir galų gale suardo sveikatą ir priskubina mirtį. Nelaimės priskubina senatvę.
3. priskubėti 3: Prisiskubino prie klioštoriaus bromo ir tuo ėmė zvanyt.
4. skubant pridaryti: Prinešu prinešu [maisto],
priskùbinu ir einu.
5. skubant prisidarbuoti: Cielą vieką prisiskùbinau.
suskùbinti
1. skubant ką padaryti: Juk tai knyga, o ne koks suskubintas į laikraštį straipsnis. Aš rašydama suskùbinu ir dėl to prastai parašau. Suskùbina [kalbėdama],
ka negali suprasti. Suskùbino vežti pyliavas. Smakas devyngalvis nusivijęs ir ėda: suskubino, surijo ir vėl vejasi seselę. Sumaliau, suskùbinau, išėjau ant dvarelio – dar gaideliai negieda.
2. paskubėti, susiimti: Susiskùbinom pjaut, kad neužeitų lytūs.
3. paspartinti, pagreitinti: Grėtė suskubina žingsnį, lyg reikėtų kur nors nubėgti.
4. paraginti, kad visi kur suskubėtų, sueitų.
5. vienam kitą paraginti skubėti.
6. skubant sueiti, susirinkti.
užskùbinti
1. paraginti, kad kas kur užskubėtų.
2. užskubėti
1.
3. užskubėti 5: Mūs laikrodis gal kiek ažuskùbina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.