skur̃dinti (-yti), -ina, -ino, skurdìnti, -ìna, -ìno. skursti:
1. daryti skurdų, neturtingą: Ji. gyveno svetur, mūsų krašto kraują – pinigus tekino svetur, skurdino Lietuvą. Du šimtmečius kolonizatoriai plėšė ir skurdino indų tautą.
2. daryti sunykusį, silpną, neduoti gerai augti, tarpti: Kopūstus usnys skur̃dina ir batviniams augt neduoda.
3. teikti skurdumo, daryti neišvaizdų, vargingai atrodantį: Medinės pertvaros skurdino kambarį. Saulė, įskridusi pro dėmėtus, margus nuo suodžių langiūkščius, dar labiau skurdino šitą reginį.
4. daryti neišraiškų, prastinti: Stilių labai skurdina tos pačios šaknies žodžių nereikalingas kartojimas.
5. graudinti, liūdinti: Kalbėdamas apie smertį, tu skur̃dini širdį jojo. Nesirūpink, sesutėle, nekeliausi kelionėlės; neskurdink širdelės gailiom ašarėlėm. Kur tik einu, ką tik dirbu, nieks man neramina, tik pilkoji gegutėlė širdelę skurdina. Pasiilgs dukterėlės, skurdinsis širdelė.
nuskur̃dinti. nuskursti:
1. padaryti skurdų, nuskurdusį, neturtingą: Buržuazija savo valdymo metais buvo nuskurdinusi valstiečius.
2. padaryti nederlingą, nulaisinti: Žemė visai nuskurdinta.
3. padaryti prastą, sumenkinti: Tie mano pasakojimai grįždavo kiek nutolę nuo tikrovės, žmonių fantazijos pagražinti ar nuskurdinti.
4. nuvarginti, nukamuoti.
5. nuliūdinti.
paskur̃dinti. paskursti
1.
suskur̃dinti. suskursti:
1. Karas suskur̃dino žmogų.
2.
3. nualinti, nulaisinti: Aš nesuskurdintos žemės ieškau.
4. sumenkinti, suprastinti: Taip aš suskurdinau gyvenimo prasmę.
5. sugraudinti: Ir suspaudė man galvelę, suskurdino man širdelę. Kad kas susiskur̃dintų, bet visi tik juokias. Teip pasakęs, Jurgis susiskurdino, pradėjo raudoti.
užskur̃dinti. leisti užskursti, sunykti: Jeigu kumelį užskur̃dini, tai tris metus nerodyk jam plėškę. Paršelius neužskur̃dyk, paskui ilgai neatsigaus. Ažuskurdìnk telioką ar paršioką – paskiau nebeatšiulinsi. Iš pavasario medelius užskur̃dino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.