.
skū̃ryti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)
1. lupti odą, dirti kailį: Tėvas šešką skū̃ryja. Užmušau, nė vienas neskū̃ry [ja] tą šeškų. plėšti, lupti žievę: Skū̃ryte nuskūrija tokią liepą statplėšą.
2. mušti, perti: Be reikalo skū̃ryji tą vaiką.
3. brangiai imti, plėšti: Už tą supuvusį tabaką jis skū̃ryja nuo manęs kaip už kviečius.
4. gauti, pelnyti: Nieko jisai neskū̃rijo, nuvažiavęs ten, t. y. nepelnė. Tiek ir teskū̃rysi.
5. primygtinai prašyti, kaulyti: Ans šieno skū̃ryja, t. y. prašo. Aš par jį antara nedėlia mokestų skū̃riju i negaunu. Gali neskū̃ryt, neisiu.
nuskū̃ryti.
1. nulupti odą, nudirti kailį: Zuikį nuskū̃ryti. nulupti, nuplėšti žievę: Jis nuskū̃rijo statplėšą liepą.
2. primušti, prilupti: Na, lok lok, bet kai pasigausiu, tai nuskū̃rysiu!
3. brangiai paimti, apiplėšti: Ans muni nuskū̃rijo.
4. nuskriausti: Taip labai nenuskū̃rysim, vis pradžiai duosim.
5. labai nuvarginti, nuvaryti: Tas žmogus neturi širdies: tokias liodinges veža – nuskū̃rys arklius gatavai.
užskū̃ryti. prispirti, pareikalauti: Kai užskū̃rijau, tai tuoj atidavė pinigus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.