šliáužoti, -oja, -ojo. šliaužioti:
1.
2. Vaikščiot da nevaikščioja [vaikas],
ale ant subinės atsisėdęs šliáužoja teip ka nu! Jau vaikelis račiukuos nebesėdžia, jau pats pradeda po aslą šliáužot. Ka i žemele šliaužočiau, ka tik da gyvas būčiau.
3.
4. čiuožinėti: Šliáužojom ir įkritom [į eketę]. Ka su ledžingoms šliaũžotų, nieko nesakyčiu, ale dabar su batais.
5. šliaužioti 5: Galėjo šliaužoti sau pėsčias. Vasarą parvažiavai i šliáužok po pušynus. Visai parsenusi, o da vis šliáužo [ja] po trobą i šliáužo [ja]. Ko čia šliáužoji, ko neini gult, ka sergi!
apšliáužoti
1. apšliaužioti 4: Stačius [lubinus] apšliáužosi, kaip rėžiai eis dirvos išilguo. Su kailinių rankove apšliaužojo dirvą, ir benorėk, kad paaugtų kas.
2. apsiliuobti, apsižygiuoti: Žiemą tus gyvolius šiaip teip apsišliáužoji.
nušliáužoti
1. nušliaužioti 3: Nušliáužo [ja] tie pasiutėliai. kalną, negaliu užlipti.
2. nušliaužioti 5: Nušliáužojo [vaikai] daržą, galì rieties.
pašliáužoti
1. pašliaužioti 2: Pašliáužo [ja] [senikė],
dar aple trobą pašliūrinė [ja].
2. paslidinėti: Lekam lauko pašliáužoti – ledas geras.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.