šliundrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, šliuñdrinėti, -ėja, -ėjo. šliundrinti:
1. Jis šliundrinė́ [ja],
t. y. eina sušlapęs, apsileidęs. Ana visumet kaip nevala apsileidusi ir šliundrinė́ [ja]. Teip šliuñdrinėja – nė ubagė, nė kas. Iš purvo iškėliau. Žmogum užauginau. Būtų bešliundrinėjanti kaime suskirdusiomis blauzdomis.
2. Jis tik šliundrinė́ja po kiemą ir nieko daugiau nenusitveria. A nusitversys darbo tu, nešliundrinė́jusi! Kur pats šliundrinė́ji tokio [je] šlapio [je] ? Ir šliundrinė́ja sau po bobturgį. Dienų dienas grapukas šliundrinėja išsiprausęs kvepiančiu muiliuku.
3. bastytis, nedorai draugauti: Jau buvo viskas pašliję, jau jis su ją [ja] šliundrinė́jo. Naktims ana šliundrinė́jo ir susigavo vaiką.
nušliundrinė́ti
1. nueiti, nusivilkti: Ir nušliundrinė́jo pas mergą.
2. nuvargti vaikščiojant: Eitum gulti, gana nusišliundrinė́jai par dieną.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.