šliū̃rinėti, -ėja, -ėjo.
1. šliurinėti 2: Čiukšt čiukšt šliū̃rinė [ja] mergelė po pringį (prieangį) . Žiemą bešliū̃rinėji numūse. Šliū̃rinė [ja] senelė, padeda mun. Sergi – gulkias nešliū̃rinėjusi.
2. šliurinėti 3: Šliū̃rinė [ja] be darbo kaip jautis, tikras tinginių pantis. Aš su tais vaikais i šliū̃rinėjau. Prisiriš kaliošus, ka nenusmuktų, ir šliū̃rinės. Ko šliūrinėji po purvyną atsisagstęs?!
iššliū̃rinėti. išvaikščioti kurį laiką: Ir iššliū̃rinėjo taip visą dieną apsilaužusi, nesusišukavusi.
nušliū̃rinėti
1. nuvaikščioti: Vaikų nušliū̃rinėti visi pakrašteliai.
2. nusišliurinėti: Anie par dieną nuvargsta, nusišliū̃rinė [ja].
pašliū̃rinėti.
1. vaikštinėti sunkiai, velkant kojas: Pašliū̃rinėju po trobą – visas darbas.
2. pašliurinėti 2: Pašliū̃rinėji, nevartais lovo [je],
ir gerai.
3. paslampinėti: Išeinam pašliū̃rinėti į miškiuką.
prašliū̃rinėti. kurį laiką prasivalkioti, prasibastyti: Prašliū̃rinėjo pusę metų be darbo.
prisišliū̃rinėti
1. prisišliurinėti: Prisišliū̃rinėjau, ka kojos į subinę sulindo.
2. iki valios prisivaikštinėti: Šlapia, a neisi numo, a dar neprisišliū̃rinėjai?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.