šliūžinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. šliū̃žinėti, -ėja, -ėjo.
1. šliuožti, čiuožti (ppr. pačiūžomis, slidėmis, rogutėmis): Nu skardžio šliūžinėjom, klumpį apžergę, kad karves ganėm. Ans atejo par ledą šliūžinėdamas.
2. šliaužinėti, čiužinėti, ropinėti (ppr. paliekant šliūžę): Sakei, ančių kad nėra, o šit šliūžinė́ [ja]. Krupiai, į pamatus sulindę, po budinku šliū̃žinė́ [ja].
3. vaikštinėti (ppr. be tikslo), bastytis: Šliū̃žinė [ja] senės pakiemiais. Ana nešliūžinė [ja],
bet darbą kaip vėtyte vėto (sparčiai dirba) . Jei eini – eik, o čia nešliūžinė́k!
iššliūžinė́ti. pamažu, šliūžinėjant išvaikščioti: Ten mas iššliū̃žinėjom po tus visus kalnus.
nušliūžinė́ti. palikti šliūžę, nušliaužioti: Visi paupiai nušliūžinėti nu vėžautojų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.