nuslopti

.
slópti, -sta, -o. slõpti.

1. trokšti dėl oro stokos, dusti: Aš slópstu, kad negaliu atsigauti, kad troški, kad mane smaugia. Slópsta širdis nuo garų. Virtuvėje, slopdamos dūmuose ir degintų taukų garuose, darbavosi dvi moterys. Dusuliuodamas, užtrokšdamas, slópdamas kosa. Nebžinau ką ir gerti nū kosulio – suvisam slópstu kosėdamas. Teip pat kaip šiandieną karšta, žmonys slópo. Panešti nieko nebgaliu, tujau slópstu. Slópstu žemė [n] teme (tame) gare. Neatsigaunu, slópstu žemėn ant vietos, i viskas. Bitys pradeda slópt i nūslopsta, kad neprydaboji. Slopsta žiuvaitės be vandenėlio, teip aš be matušėlės. Vokietija ir Austrija slopo, slegiamos karo ir maisto krizės.

2. gesti: Žarijos slópsta. Slópo slópo ir užslopo ta ugnelė. Papūsk ugnį: ar nematai, kad slópsta – gal dar įsigaus.

3. rimti; darytis dusliam, negarsiam: Vakaras. Gamta vis labiau slopsta. | Žmonių balsai ir riksmas ėmė slopti. Jis seniai girdi jos žingsnius ir alsų, slopstantį juoką.

4. mažėti intensyvumui, pamažu silpnėti: Šilima jau slópsta. Vibratoriuje atsiranda slopstantieji aukšto dažnio virpesiai.

5. smarkiai nebesireikšti: Gėla pamažu slopo.

6. alpti, silpti.

7. labai norėti, trokšti: Tokia karšta diena, gyvoliai slópte slópsta gerti. Jeigu muno sūnus Marės nebūtų taip visa širdžia slópęs, rasintais būtų ir negavęs.
apslópti.

1. apsilpti, apglebti: Ko tokia apslópusi sėdi? Apslópę žmonys esam, ir gana. Ant galo apslópsta kaip vištos vakarą, pradeda visi žiovaut.

2. nuleipti, nualpti: Išeinu oran ir apslópstu.
išslópti.

1. ištrokšti: Teip išslópau [gerti],
širdį trauka. Taip smarkiai geria vandenį, kaip išslópęs. Kad karvė yr išslópusi, geria. O muno tie arkliai išslópę gerti! Naktyje gerti išslopęs atsikėlė ir tamsoje stuboje bevaikščiodamas parpuolė.

2. trūkstant oro, daugeliui ar visiems žūti, ištrokšti: Eketės neiškirtom, ir išslópo žuvelės. išmirti. Keturi auliai buvo išslópę.

3. labai norėti, geisti: Ak jau i pats tų mergų išslópęs!
nuslópti.

1. trūkstant oro uždusti, nutrokšti: Mažne nuslópau, t. y. nutroškau, kad smaugti pradeda dusulys. Kitą kartą visi buvo pačių austi iš linų, stori dalykai, i vis tiek žmonys buvo, nenuslópo nė vienas. Bengam nuslopti nū dūmų, duris atidarykiat – atsigausma. Netruksiva čia, kad nenusloptuva. Kalnakasiai toj duobėj … bene nuslopę. Jei banginis pabūtų neiškilęs ilgiau kaip pusvalandį, tai visai nusloptų.

2. pasidaryti vos girdimam, paduslėti: Nuryja sprangias seiles ir ištaria nuslopusiu balsu: – Girdžiu. Užtekėjus saulei, jo. gausmas nuslops. Tyluma, kai tik nuslopsta garsas, darosi vis iškilmingesnė.

3. apgeibti, nustėrti: Pareina tas tėtė, mama pasako [ja] nuslópusi, ka ten tokie stebuklai buvę.

4. pamažu pranykti, nebesireikšti: Vėl sukilo nuslopęs pyktis. Niekada nenuslopo siekimas numesti vergijos pančius.

5. nuskursti: Prabagotėt nesunku, bet ir nuslopt lengva.
prislópti. prislõpti.

1. pridusti, prisilpti: Prislópusi buvo, akušerė atgaivino. Buvęs jis jau be žado (prislopęs). Tas anos vyrelis kaip prislópęs (menkas) .

2. prigesti: Plėvojanti liepsnos šviesa, sušvisdama ir prislopdama, pro eglišakių plyšelius įeina į palapinę ir žaidžia, jaukiai mirgėdama. Jie dūmoję ugnę prislopusią būsiant.

3. pasidaryti negarsiam, suduslėti: Aidi kruvino putino krūmuos girios strazdo prislopus daina. Daina tai sustiprėdavo, tai vėl prislopdavo.

4. veikliai nebesireikšti, sumenkėti: Jo polėkiai ir užmojai prislopę.
suslópti. susilpnėti: Žemoj ir tamsioj kūtėj kumeliukams akys suslopsta.
užslópti. užslõpti.

1. trūkstant oro uždusti, užtrokšti: Užslópo po kailiniais. Ką vedvi lekav šiandien į autobusą: užslópo, rankos tik virpa. Esą jis gausiąs vėjo ir paskui užslopsiąs.

2. užgesti: Anglys užslópo. Kam uždarei pečiaus dureles – pečius užslópo, ugnis nebdega. Kas čia y [ra],
ka ta prosa slopo žemė [n] ir užslópo.

3. suduslėti: Šaukdavo užslopusiu iš pasiutimo balsu. Martynas sukosti, ir jam atrodo, kad net iš jo gerklės išeinąs garsas užslopsta. Neužslopo poeto žodis, nenutrūko skambi daina.

4. nustoti veiklumo: Lietuvoje slopintas [kultūrinis] gyvenimas užslopo dar labiau.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>slópti, </b>-sta, -o. slõpti. <br/>1. <span class="explanation">trokšti dėl oro stokos, dusti: </span> Aš slópstu, kad negaliu atsigauti, kad troški, kad mane smaugia. Slópsta širdis nuo garų. Virtuvėje, slopdamos dūmuose ir degintų taukų garuose, darbavosi dvi moterys. Dusuliuodamas, užtrokšdamas, slópdamas kosa. Nebžinau ką ir gerti nū kosulio – suvisam slópstu kosėdamas. Teip pat kaip šiandieną karšta, žmonys slópo. Panešti nieko nebgaliu, tujau slópstu. Slópstu žemė [n] teme <span class="explanation"> (tame) </span> gare. Neatsigaunu, slópstu žemėn ant vietos, i viskas. Bitys pradeda slópt i nūslopsta, kad neprydaboji. Slopsta žiuvaitės be vandenėlio, teip aš be matušėlės. Vokietija ir Austrija slopo, slegiamos karo ir maisto krizės. <br/>2. <span class="explanation">gesti: </span> Žarijos slópsta. Slópo slópo ir užslopo ta ugnelė. Papūsk ugnį: ar nematai, kad slópsta – gal dar įsigaus. <br/>3. <span class="explanation">rimti; darytis dusliam, negarsiam: </span> Vakaras. Gamta vis labiau slopsta. | Žmonių balsai ir riksmas ėmė slopti. Jis seniai girdi jos žingsnius ir alsų, slopstantį juoką. <br/>4. <span class="explanation">mažėti intensyvumui, pamažu silpnėti: </span> Šilima jau slópsta. Vibratoriuje atsiranda slopstantieji aukšto dažnio virpesiai. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai nebesireikšti: </span> Gėla pamažu slopo. <br/>6. <span class="explanation">alpti, silpti. </span> <br/>7. <span class="explanation">labai norėti, trokšti: </span> Tokia karšta diena, gyvoliai slópte slópsta gerti. Jeigu muno sūnus Marės nebūtų taip visa širdžia slópęs, rasintais būtų ir negavęs. <br/><b>apslópti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsilpti, apglebti: </span> Ko tokia apslópusi sėdi? Apslópę žmonys esam, ir gana. Ant galo apslópsta kaip vištos vakarą, pradeda visi žiovaut. <br/>2. <span class="explanation">nuleipti, nualpti: </span> Išeinu oran ir apslópstu. <br/><b>išslópti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ištrokšti: </span> Teip išslópau [gerti], širdį trauka. Taip smarkiai geria vandenį, kaip išslópęs. Kad karvė yr išslópusi, geria. O muno tie arkliai išslópę gerti! Naktyje gerti išslopęs atsikėlė ir tamsoje stuboje bevaikščiodamas parpuolė. <br/>2. <span class="explanation">trūkstant oro, daugeliui ar visiems žūti, ištrokšti: </span> Eketės neiškirtom, ir išslópo žuvelės. <span class="explanation">išmirti</span>. Keturi auliai buvo išslópę. <br/>3. <span class="explanation">labai norėti, geisti: </span> Ak jau i pats tų mergų išslópęs! <br/><b>nuslópti</b>. <br/>1. <span class="explanation">trūkstant oro uždusti, nutrokšti: </span> Mažne nuslópau, t. y. nutroškau, kad smaugti pradeda dusulys. Kitą kartą visi buvo pačių austi iš linų, stori dalykai, i vis tiek žmonys buvo, nenuslópo nė vienas. Bengam nuslopti nū dūmų, duris atidarykiat – atsigausma. Netruksiva čia, kad nenusloptuva. Kalnakasiai toj duobėj … bene nuslopę. Jei banginis pabūtų neiškilęs ilgiau kaip pusvalandį, tai visai nusloptų. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti vos girdimam, paduslėti: </span> Nuryja sprangias seiles ir ištaria nuslopusiu balsu: – Girdžiu. Užtekėjus saulei, jo. gausmas nuslops. Tyluma, kai tik nuslopsta garsas, darosi vis iškilmingesnė. <br/>3. <span class="explanation">apgeibti, nustėrti: </span> Pareina tas tėtė, mama pasako [ja] nuslópusi, ka ten tokie stebuklai buvę. <br/>4. <span class="explanation">pamažu pranykti, nebesireikšti: </span> Vėl sukilo nuslopęs pyktis. Niekada nenuslopo siekimas numesti vergijos pančius. <br/>5. <span class="explanation">nuskursti: </span> Prabagotėt nesunku, bet ir nuslopt lengva. <br/><b>prislópti</b>. prislõpti. <br/>1. <span class="explanation">pridusti, prisilpti: </span> Prislópusi buvo, akušerė atgaivino. Buvęs jis jau be žado (prislopęs). Tas anos vyrelis kaip prislópęs <span class="explanation"> (menkas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">prigesti: </span> Plėvojanti liepsnos šviesa, sušvisdama ir prislopdama, pro eglišakių plyšelius įeina į palapinę ir žaidžia, jaukiai mirgėdama. Jie dūmoję ugnę prislopusią būsiant. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti negarsiam, suduslėti: </span> Aidi kruvino putino krūmuos girios strazdo prislopus daina. Daina tai sustiprėdavo, tai vėl prislopdavo. <br/>4. <span class="explanation">veikliai nebesireikšti, sumenkėti: </span> Jo polėkiai ir užmojai prislopę. <br/><b>suslópti</b>. <span class="explanation">susilpnėti: </span> Žemoj ir tamsioj kūtėj kumeliukams akys suslopsta. <br/><b>užslópti</b>. užslõpti. <br/>1. <span class="explanation">trūkstant oro uždusti, užtrokšti: </span> Užslópo po kailiniais. Ką vedvi lekav šiandien į autobusą: užslópo, rankos tik virpa. Esą jis gausiąs vėjo ir paskui užslopsiąs. <br/>2. <span class="explanation">užgesti: </span> Anglys užslópo. Kam uždarei pečiaus dureles – pečius užslópo, ugnis nebdega. Kas čia y [ra], ka ta prosa slopo žemė [n] ir užslópo. <br/>3. <span class="explanation">suduslėti: </span> Šaukdavo užslopusiu iš pasiutimo balsu. Martynas sukosti, ir jam atrodo, kad net iš jo gerklės išeinąs garsas užslopsta. Neužslopo poeto žodis, nenutrūko skambi daina. <br/>4. <span class="explanation">nustoti veiklumo: </span> Lietuvoje slopintas [kultūrinis] gyvenimas užslopo dar labiau.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.