.
šmáižioti, -ioja, -iojo.
1. šen ir ten landyti, ten ir atgal vaikščioti, šmižinėti: Šmáižioti pro duris. Ko čia šmáižioji kap katė!? Šmáižioja ir šmáižioja – bent durim duok atvėst! Jūs, vyrai, per mūsų kambarį nešmáižiokit. Ka šunys sukilo, ta (tai) i žinok, ka kas šmáižio [ja] aplinkuo. Nešmaižiok mun pryš akis! Paukščiai ir smulkūs žvėrys tolydžio šmaižiojo ties keliu. Turėtum tiek darbo, kiek mes turime, tai nešmaižiotų po galvą visoki vaiduokliai ir nelabieji. Naktims šmáižiojas mergos su vaikiais pakrūmiais.
2. neaiškiai rodytis, pasirodyti ir vėl išnykti, šmėkščioti.
3. šen ir ten skraidyti, lakioti: Mėlynoje padangėje šmaižiojo tolydžio kregždės. Vakarais šmáižioja šikšnosparniai.
nušmáižioti. mosuojant, šmaižiojant nudilinti: Kelios varnos, plevėsuodamos sunkiai savo nušmaižiotais sparnais, nulėkė per kelią.
pasišmáižioti. šen ir ten palandyti, pavaikščioti: Pasišmáižiojo po Klaipėdą ir parpūtė numie.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.