.
šnairúoti, -úoja, -ãvo.
1. šnairomis, kreipiant akis į šalį žiūrėti: Pasišiaušęs ir šnairuodamas pradeda gąsdinti. Abu berniukai šnairavo vienas į kitą ir trypčiojo vietoje.
2. piktai, įtariai, su nepasitenkinimu žvilgčioti, skersakiuoti: Viens ant vieno nešnairuos, kaip sulygins mužiką su bajoru. Ko tu ant mane šnairúoji, gal pyksti? Višta neprimynė kojų (ničnieko nepadarė), tuoj ir šnairúoja. Vis į mane šnairúoja, lyg aš jam ką padariau. Kam dar šnairúoti? Sakyk, jei nepatinka. Tarnas priėmė jį nebešnairuodamas kaip pirmą sykį. Meisterio šeima šnairuoja į Andriaus atsivestinę. Teismuos plėšydami menką tėvo palikimą, broliai vis aštriau šnairavosi. nepalankiai vertinti, reikšti nepasitenkinimą: Į gandrus pradeda žmonės šnairuoti.
3. žvairuoti. .
iššnairúoti. kurį laiką žiūrėti šnairomis. .
nušnairúoti. šnairomis nužvelgti: Per dažnai jį vyrai nušnairuodavo.
pašnairúoti.
1. šnairomis pažiūrėti, pažvilgčioti: Senis pašnairavo į pačią, bet nieko nesakė.
2. šnairuojant, piktai, su nepasitenkinimu pažiūrėti, paskersakiuoti: Piktai pašnairavęs, kurį laiką tyli. Tebėra artimi idėjos draugai, norint kartais ir pašnairuoja kits į kitą.
sušnairúoti.
1. šnairomis pažvelgti: Paurukas pritilo, pilnom akim ašarų sušnairavo į Marijoną, paskui į Dovydonį.
2. šnairuojant piktai pažiūrėti, dėbtelėti: Rūsčiai sušnairavęs į dainininkus, Mineikis išjungia šviesą ir išeina į savo kambarį.
3. susipykti: Už ką judu susišnairãvot? Jis buvo susišnairavęs dėl kažin ko su dėde.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.