.
šniū̃rinti (-yti), -ina, -ino
1. šniūryti
1.
2. greitai eiti, skuosti: Jisai sau šniū̃rina uodegą pabrukęs, nė pavyt negali. Tai jau pas mergas šniū̃rini?
atšniū̃rinti. skubant ateiti, atskuosti: Ką pasakysi, kad atšniū̃rinai?
nušniū̃rinti. greit nueiti, nuskuosti: Dar šviesoj į Jurbarką nušniū̃rino.
prisišniū̃rinti prisigerti degtinės: Nu kur tu tiek prisišniū̃rinai?!
sušniū̃rinti
1. sušniūryti: Sušniū̃rinai [botagu] per nugarą, per kojas – turi kiaulė eit krūvon, kur jy dėsis!
2. susipainioti: Velnias šakalukus pasprendė, tas šniūras susišniū̃rino, ir neverpsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.