nuspiginti
spìginti (-yti), -ina, -ino.
1. labai šalti: Žvirbliui bėda tik tuomet, kada ima baisiai šalti, kada speigai spigina. Teip šarpiai šiandien spigina, kad dantys klaba ir žvirbliai nū dengaus nūkrinta. Žiemos rykmečių vė [ja] s spìgina, ka ausys raitos. Į pavakarę, atrodė, atsimetės šaltis, ale kur tau – da labiau pradėjo spìgint! Šiandien tai jau spìginte spìgina, paršals ir roputės į rūsį. Ot šaltukas spìgina! smarkiai šaldyti, tvilkyti: Didis šaltis spigina odą. Šaltis spigina ausis ir veidus.
2. labai stipriai šviesti, tvieksti: Nieko nematau – saulė spìgina į akis. A nesiliausi su veidrodžiu mun į akis spìginęs?! Pasinešk žiburį į šalį, nespìgyk ma [n] tiesiai į akis! Žaibai tankiai, maž be paliovos, spigino, griaustinė piškino. Nesispìgina žvaigždės, kad šalta randas, t. y. šviečia dideliai. akinti, žilpinti: Spìgina ta saulė akis. Saulė ir sniegas taip spigino akis, kad reikėjo eiti prisimerkus. Gyvolis veiza į muni, lygu spiginte spigina.
3. labai kaitinti, skleisti karštį: Žiemą speigas, o vasarą saulė spìgina. Saulė spigina, vėjelis pukščioja. Balos ir versmės, nu saulės spindulio neužgaunamos, nu amžių burgėjo, kurios ir visu didžiausioms giedroms spiginant niekados neišdžiūvo. Užtverk gardžiuką pašaly kiaulėm – čia saulė spìgina. Gerai, ka iš tos pusės – saulė nespìgina par langus. deginti, kaitinti: Saulės spinduliai baisiai jį spigino.
4. įdėmiai žiūrėti, spoksoti: Ką taip spìgini į akis, žiūri, ginies, jog netiesa? Akių nenuleidu nu to šviesalo – spiginu, matau, ka baido. Ko čia spìgini, a žmogaus nesi mačiusi?! Didžios kaip lėkštutės akys taip jam į akis spigina. A neisi lauk, spìgini kaip žvakė, pri šalies stovėdamas, nė dirbti negaliu!
5. atvirai, tiesiai sakyti savo nuomonę, priekaištauti, gėdinti: Katrės užšaukti niekaip negalėjo: spigino ir spigino tėvams visą teisybę. Kožną dieną jam spìgydavau: – Kodė tu palikai brolį sergantį?! Simaitienė spìgina pačiam ponuo nieko nebijodama. Jis man spìgina į akis visus mano darbus, t. y. sako. Spìgina į akis: tu šioks, tu toks! Tik spìgink anam tiesiai į akis, ir patikės. Pati nusimanau, kad nesu be erškėčių, bet kam žmogui spiginti šitaip į akis.
6. spirginti, kepinti.
7. greitai eiti: Spìgina vilkas tiesiau į muni.
akìs spìginti
1. gėdyti, priekaištauti: Tu visą laiką spigini man akis pačia nemaloniausia skola.
2. gėdytis, nejaukiai jaustis: Tau reiks prieš kaimynus akìs spìgint.
3. atidžiai žiūrėti, spoksoti: Atsistojo an slenksčio i spìgina akìs an mane. Ko tu čia spìgini akìs?!
akimìs spìginti atidžiai žiūrėti, spoksoti: Ko čia spìgini akim̃?
į dantìs spìginti tikėtis gauti (valgyti): Neišsivirsi, nepakąsi kąsnio, kai sustoję, išalkę meilys, spigins į dantis.
įspìginti.
1. įsismaginti spiginti, šalti: Ir įspìgino gi šiemet per Kalėdas speigas.
2. smarkiai įkaitinti, įšildyti, įkepinti: Saulė įspìgina.
3. atidžiai įsižiūrėti, įsispoksoti: Žinoma! – atsakydavau, įsispigindamas jam į akis.
akìs įspìginti atidžiai įsižiūrėti, įsispoksoti: Vyro pagailėti?! – įspigino ji akis į mane.
išspìginti. tiesiai, atvirai išsakyti: Aš jam tiesiai į akis viską išspìginau.
nuspìginti. nušaldyti: Nuspìgins ausis toks šaltis.
paspìginti.
1. kurį laiką smarkiai šalti: Žiemą šaltis paspìgino.
2. stipriai pašviesti: Į akis paspìgino prožektoriumi.
3. kurį laiką smarkiai kepinti, kaitinti.
4. atvirai, tiesiai pasakyti savo nuomonę, papriekaištauti: Nunešk i paspìgink į akis už tokį laikrodį! Kad kitoks būčiau, tai ne taip tamstai paspiginčiau.
akìs paspìginti pagėdinti, papriekaištauti: Paspigins jam akis!
praspìginti. pradeginti: Veidrodžiais danguj skyles praspiginsit!
užspìginti.
1. imti labai spiginti, šalti: Kad užspìgino šaltis! Ir šiemet da galia gerokai užspìgyt.
2. imti labai šviesti: Saulė užspìgino tiesiai į akis.
3. atvirai, tiesiai pasakyti savo nuomonę, papriekaištauti: Moka kožnas užspìginti. Duktė mun ka užspìgino, kad aš iš sarmatos ko nesudegiau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.