spil̃gti, -sta, -o.
1. nykti, skursti be saulės, stilbti. Kad medis netur išlaidos, tai spil̃gsta. Žolė viršutinė gožia, o apatinė spil̃gsta. Žolės, javai spil̃gsta po medžiu. Spil̃gsta tavo kopūstai, t. y. stypsta. Pamidorai be saulės spilgsta.
2. nykti, menkėti.
3. nusigyventi.
nuspil̃gti.
1. sunykti, nuskursti, nustilbti be saulės. Diegas nuspil̃gsta, kad žolės apgožia. Žolės nuspil̃go po medžiu. I medelis, smalko [je] augdamas, nuspil̃gsta. Geltonos, nūspil̃gusios cibulės. Daržą kai nuravėji, daigai nuspil̃gę, nusigandę. Po tų karklų ta liepelė visai nuspil̃go.
2. sumenkti, sulysti. Tas pirktasis paršelis toks nuspil̃gęs, susitraukęs, turbūt serga.
paspil̃gti.
1. kiek sunykti, sumenkti, pastilbti. Paspil̃gę, t. y. išstypę kopūstai iš tankumo, į sodrumą neauga. Avižos tavo paspil̃gusios ant liesos žemės, t. y. nederliai auga. Paspil̃gsta po didžiųjų medžių vyšnikės. Paspil̃gę tokie, apkvėžę batviniai, kad neravėti.
2. kiek sumenkti, pasiligoti.
3. nusmukti, nusigyventi. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.