nusrovėti

srovė́ti, srõvi (-ė́ja), -ė́jo. sruvėti 1: Oi, tos upės srovinčios, gražūs vorpilių kalnai! Palengva dulknojąs lytus naudingesnis nekaip tas, kur su didžiu umaru, žaibams tvykstant, srovėja. Mūsų krašto gyvenimas srovėjo kitokia vaga. Meilės troškimas visomis jo gyslomis srovėjo.
kraujù srovė́ti labai sielvartauti: Ak, širdel, krauju srovėki!
apsrovė́ti

1. aptekėti kuo srovinčiu, apsilieti: Ans apsrovė́jęs kraujumi.

2. aplieti: Krauju esi apsrovėtas.
nusrovė́ti

1. nusruvėti. Dar nenusisrovė́jo palydžio vanduo, o jis jau sėja. apstoti: Kaip srovė́te nusisrovė̃s, t. y. apstoja gelti, tai tyli ligonis.

2. nutekėti. Ypač labai greit elektra nusrovi į orą per smailumas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>srovė́ti, </b>srõvi (-ė́ja), -ė́jo. sruvėti 1: Oi, tos upės srovinčios, gražūs vorpilių kalnai! Palengva dulknojąs lytus naudingesnis nekaip tas, kur su didžiu umaru, žaibams tvykstant, srovėja. Mūsų krašto gyvenimas srovėjo kitokia vaga. Meilės troškimas visomis jo gyslomis srovėjo. <br/><b> kraujù srovė́ti</b> <span class="explanation">labai sielvartauti: </span> Ak, širdel, krauju srovėki! <br/><b>apsrovė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">aptekėti kuo srovinčiu, apsilieti: </span> Ans apsrovė́jęs kraujumi. <br/>2. <span class="explanation">aplieti: </span> Krauju esi apsrovėtas. <br/><b>nusrovė́ti</b><br/>1. nusruvėti. Dar nenusisrovė́jo palydžio vanduo, o jis jau sėja. <span class="explanation">apstoti: </span> Kaip srovė́te nusisrovė̃s, t. y. apstoja gelti, tai tyli ligonis. <br/>2. <span class="explanation">nutekėti</span>. Ypač labai greit elektra nusrovi į orą per smailumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.