sruvė́ti, srùva (-ė́ja), -ė́jo.
1. tekėti srove: Iš po šulnio ritinio [v] anduo tik srùva srùva – nespėjam išsemt. Par Kražių vainą kraujas upėms sruvė́jo. Srùva kraujas iš piršto, nenustoja. Ėmė sruvė́t par veidą ašaros kai pupos tai moterėlei.
2. išsilieti po oda. Kad pardaužė, sruvė́ [ja] kraujis po skūra.
apsruvė́ti, àpsruva, -ė́jo. didumai nutekėti: Jau vanduo apsruvė́jęs, tai galima išbrist.
nusruvė́ti, nùsruva, -ė́jo. nutekėti, susigerti: Vanduo jau nusruvė́jo į žemę. nutilti, nurimti, praeiti: Visi buvo pradėję šnekėt, bet dabar vėl nusruvė́jo. Pamažu viskas nùsruva, praeina.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.