.
stabìnti, -ìna, -ìno.
1. stabdyti
1.
2. stabdyti 5: Marių vandenis džiovina, stebuklu upes stabina.
3. Du stabai stabina, du vanagai kabina, vienas paskui selina.
apstabìnti
1. apstabdyti 1: Kaip veik tiktai trūkis apstabintas buvo, tai įkopė karaliūnas. Staigu kvepas sūrio lapę apstabina.
2. apstabdyti 4: Ans greitai moka iš nosės bėgantį kraują apstabìnti.
3. padaryti pastovų, turintį tam tikrą pavidalą: Sąmoningumas įvairiu būdu pildo ir apstabina nesąmoningumą, tai esti suteikia jam lytį. Gamtoje pamatome augimo jėgą, apsistabinančią pavidalais.
nustabìnti; . nustabdyti 1: Nustabinù ką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.