stačiúoti, -iúoja, -iãvo.
1. būti stačiam, stovėti, stovinėti: Sėskit, sveteliai, kogi stačiúojat? Jie stačiuoja netoli nuo urvo angos. Daugumas nė kailinių nenusivelka, tik stačiuoja, dirsčioja pro langus į lauką. Tu stačiúoji ir stačiúoji visą dieną (neprisėdi pailsėti) .
2. užsilipus vaikščioti (suolais): Tik nuploviau suolus – jau tu stačiúoji. Vaikai, eikit nuog suolų nestačiãvę! Nestačiúok suolais.
3. stotis ant užpakalinių kojų, piestu: Arklys pasibaidė traukinio, pradėj [o] stačiúot.
4. eiti imtynių, galynėtis: Jaunų jau tokias būdas, kad nenustovi vietoj: vis peštis, vis stačiúotis mėgsta. Tep kap šunes: sueina, tai tuoj stačiúotis.
apstačiúoti. užsilipus vaikščiojant apmindžioti, apipurvinti (suolą): Vaikai apstačiãvo vėl suolus.
nustačiúoti. užsilipus vaikščiojant numindžioti, supurvinti (suolą): Nustačiavaĩ visą suolą man!
pastačiúoti. pabūti stačiam, pastoviniuoti, pastovinėti: Vyrai pastačiavo troboj, pažindo suktines, dantis parakinėjo ir išsišlaistė po guolius. Kad nori vaikas pastačiúot, tai, būdavo, an padlago palieki ir duris uždarai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.