nustirenti

stirénti, -ẽna, -ẽno. styrénti. stỹrenti, ena, -eno. styrinti:

1. Kur stỹreni, bobel? Styrena kaip žirnių privalgęs.

2. Led tik stirẽna. Padėk! Ką čia stirenì! Stỹrena, kad prisikriovęs terbas sunkiai neša. Tik tik stirẽna maišą. Šarka, pamačius, kaip vilkas stirẽna lapę, pradėjo kvatotis ir rėkt. sunkiai dirbti, ką daryti: Ir teip jau nebeapžioja [žemės]:
vienas stirẽna stirẽna. Stirẽna stirẽna, kelia kelia – i nepakelia, nepagali.

3. drebėti (ppr. sušalus): Stireñs visą dieną an šalčio. Perdien stirẽna [piemenėlis]. Vaikai, eikit į trobą ir nestirénkit lauke! Apsivilk storiau, kad nereikt stirént. Arklys stirẽna nuo šalčio, apdenk kokia gūnia. Šalčiu stirẽna po vienu žiuponiuku. Ko stirenì? Lipk ant pečiaus sušiltų. Visas nuo šalčio dreba, stirẽnas. Kinkos truputį stirenasi, ką padarysi. virpėti: Toks gi gražumas – net širdis stirenas.

4. kratyti, judinti, mataruoti (kojomis): Nesidžiaugia pridaužtas, da kojom stirena. Katytė staiga parvirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė ir pradėjo stirenti kojytėmis. Padėč in zaslano – kojom stirẽna. Tu, vyreli tinginėli, kur aš tave dėsiu?. Karvė apvirtus su kojom stirẽnas, matos, kad dvės. viksnoti: Gėriukas žįsdamas su uodegyte stirẽna.

5. gaišti, stipti, dvėsti: Jų arklys jau baigia stirént. Baigia mūsų visi viščiokai stirént. Kamgi da badai, matai – jau stirẽnas, paskerstas.

6. išdykauti: Ir tos stirẽna kaip zylės – juokiasi, šūkauja.

7. kukčioti: Stirẽnas kaip par galvą mušamas.
kójomis stirénti. mirti, baigtis: Kas geria, tas kójom stirẽna.
atstirénti. atstyrinti:

1. Tai tu čia vėl atstirenì, palauk tu man! Ko jūs čia, vaikai, atstirẽnot – čia didžiųjų darbas. Ir ko čia dabar atstirenaĩ lyg darbo neturėdamas.

2. Tik ką atstirenaũ maišą.
išstirénti; .

1. išstyrinti 1: Kur jau dabar tas Antanas vienmarškinis išstirẽno?

2. išbūti stirenant: Visąnakt kaip šuva išstirenaũ ir nieko nepagavau.

3. išstenėti: Led nusistireno vaikas: vieną spirelę tik išstirẽno.
nustirénti. nustyrinti:

1. Ko te buvai nustirẽnęs pas tėvą? Vilkas palengva nustyreno į krūmus.

2. Užsidėjau maišą – led neled nustirenaũ aš jį. Nuvežė nustirẽno [mirusįjį],
apikasė apleteno.

3. sudrebėti, suvirpėti: Piktumai šito vaiko: tik nusistirẽno ir guli kaip negyvas.

4. nustipti, nudvėsti, nugaišti: Jo šuva jau nustirẽno. Kaip uždrožiau gerai basliu šuniui, tai ir nusistirẽno. Tik kartą dūrė, ir kiaulis nusistirẽno. Jei kralikui suduosi per pusiaujį, tai greit nusistireñs. Senas [kuinas] buvo ir nusistirẽno.

5. numirti: Kraujo inpylė, ir nustirẽno seniokas. Nuo pykčio nė vienas nenusistirẽno ir nenusistireñs. Gyvenk, kol nusistirénsi. Palauk, nusistirénsi ir tu. Merga … krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno. Kad jis kur nusistiréntų besiusdamas patamsiais!. Ir kada tas vargas nusistireñs (išnyks, dings) !

6. labai verkiant, kukčiojant nusikamuoti: Vaikas visai nusistirẽno.

7. išsituštinti.
kójas nustirénti. numirti, nusibaigti: Tu čia pat ir nustirénsi kójas.
pastirénti

1. kurį laiką pabūti stirenant, drebant (ppr. sušalus): Par naktį [sargyboje] pastyrenù i pareitu. Gi pastirẽno pastirẽno ir vėl nuėjo.

2. pakratyti, papurtyti: Karvė pastirẽno ragus, o neėda – nėr žolės.

3. pasidaryti lyg pastirusiam, įsitempti: Aš pastyrenáu. Pasistyrénk: katras atkels maišą, tas diktesnis. pabūti įsitempusiam, lyg pastirusiam: Pamatę [vanagai] ją. ūmai it sustingdavo, išskėsdavo nagus ir, pastyrenę vietoje, puldavo žemėn, sugriebdavo laimikį.
parstirénti. parstyrinti 1: Palengviukais palengviukais i parstỹrenau numo. Pačiu sambrėškiu parstỹreno numie kavodamos. Aš pardūmiau, o Jonis parstỹrena.
prastirénti. prabūti stirenant, drebant (ppr. nuo šalčio): Kaip šuva visąnakt prastirenaĩ, ir kas iš to!
pristirénti. prisidrebėti (ppr. nuo šalčio): Ot šalčiu pristirenaũ aš!
sustirénti. sunkiai ką sunešti, sukelti: Sukrovė mužikėliai, sustireno.
užstirénti

1. sunkiai kur užlipti (nešant): Kaip tik užstirenù [į klėtį su grūdų maišu]. Stiri stiri ir ažustirẽno.

2. stirenant nusibaigti, galą gauti: Tu čia tokiam šalty visiškėm užsistirénsi.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'nustirenti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>stirénti, </b>-ẽna, -ẽno. styrénti. stỹrenti, ena, -eno. styrinti: <br/>1. Kur stỹreni, bobel? Styrena kaip žirnių privalgęs. <br/>2. Led tik stirẽna. Padėk! Ką čia stirenì! Stỹrena, kad prisikriovęs terbas sunkiai neša. Tik tik stirẽna maišą. Šarka, pamačius, kaip vilkas stirẽna lapę, pradėjo kvatotis ir rėkt. <span class="explanation">sunkiai dirbti, ką daryti: </span> Ir teip jau nebeapžioja [žemės]: vienas stirẽna stirẽna. Stirẽna stirẽna, kelia kelia – i nepakelia, nepagali. <br/>3. <span class="explanation">drebėti (ppr. sušalus): </span> Stireñs visą dieną an šalčio. Perdien stirẽna [piemenėlis]. Vaikai, eikit į trobą ir nestirénkit lauke! Apsivilk storiau, kad nereikt stirént. Arklys stirẽna nuo šalčio, apdenk kokia gūnia. Šalčiu stirẽna po vienu žiuponiuku. Ko stirenì? Lipk ant pečiaus sušiltų. Visas nuo šalčio dreba, stirẽnas. Kinkos truputį stirenasi, ką padarysi. <span class="explanation">virpėti: </span> Toks gi gražumas – net širdis stirenas. <br/>4. <span class="explanation">kratyti, judinti, mataruoti (kojomis): </span> Nesidžiaugia pridaužtas, da kojom stirena. Katytė staiga parvirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė ir pradėjo stirenti kojytėmis. Padėč in zaslano – kojom stirẽna. Tu, vyreli tinginėli, kur aš tave dėsiu?. Karvė apvirtus su kojom stirẽnas, matos, kad dvės. <span class="explanation">viksnoti: </span> Gėriukas žįsdamas su uodegyte stirẽna. <br/>5. <span class="explanation">gaišti, stipti, dvėsti: </span> Jų arklys jau baigia stirént. Baigia mūsų visi viščiokai stirént. Kamgi da badai, matai – jau stirẽnas, paskerstas. <br/>6. <span class="explanation">išdykauti: </span> Ir tos stirẽna kaip zylės – juokiasi, šūkauja. <br/>7. <span class="explanation">kukčioti: </span> Stirẽnas kaip par galvą mušamas. <br/><b> kójomis stirénti</b>. <span class="explanation">mirti, baigtis: </span> Kas geria, tas kójom stirẽna. <br/><b>atstirénti</b>. atstyrinti: <br/>1. Tai tu čia vėl atstirenì, palauk tu man! Ko jūs čia, vaikai, atstirẽnot – čia didžiųjų darbas. Ir ko čia dabar atstirenaĩ lyg darbo neturėdamas. <br/>2. Tik ką atstirenaũ maišą. <br/><b>išstirénti; </b>. <br/>1. išstyrinti 1: Kur jau dabar tas Antanas vienmarškinis išstirẽno? <br/>2. <span class="explanation">išbūti stirenant: </span> Visąnakt kaip šuva išstirenaũ ir nieko nepagavau. <br/>3. <span class="explanation">išstenėti: </span> Led nusistireno vaikas: vieną spirelę tik išstirẽno. <br/><b>nustirénti</b>. nustyrinti: <br/>1. Ko te buvai nustirẽnęs pas tėvą? Vilkas palengva nustyreno į krūmus. <br/>2. Užsidėjau maišą – led neled nustirenaũ aš jį. Nuvežė nustirẽno [mirusįjį], apikasė apleteno. <br/>3. <span class="explanation">sudrebėti, suvirpėti: </span> Piktumai šito vaiko: tik nusistirẽno ir guli kaip negyvas. <br/>4. <span class="explanation">nustipti, nudvėsti, nugaišti: </span> Jo šuva jau nustirẽno. Kaip uždrožiau gerai basliu šuniui, tai ir nusistirẽno. Tik kartą dūrė, ir kiaulis nusistirẽno. Jei kralikui suduosi per pusiaujį, tai greit nusistireñs. Senas [kuinas] buvo ir nusistirẽno. <br/>5. <span class="explanation">numirti: </span> Kraujo inpylė, ir nustirẽno seniokas. Nuo pykčio nė vienas nenusistirẽno ir nenusistireñs. Gyvenk, kol nusistirénsi. Palauk, nusistirénsi ir tu. Merga … krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno. Kad jis kur nusistiréntų besiusdamas patamsiais!. Ir kada tas vargas nusistireñs <span class="explanation"> (išnyks, dings) </span> ! <br/>6. <span class="explanation">labai verkiant, kukčiojant nusikamuoti: </span> Vaikas visai nusistirẽno. <br/>7. <span class="explanation">išsituštinti. </span> <br/><b> kójas nustirénti</b>. <span class="explanation">numirti, nusibaigti: </span> Tu čia pat ir nustirénsi kójas. <br/><b>pastirénti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką pabūti stirenant, drebant (ppr. sušalus): </span> Par naktį [sargyboje] pastyrenù i pareitu. Gi pastirẽno pastirẽno ir vėl nuėjo. <br/>2. <span class="explanation">pakratyti, papurtyti: </span> Karvė pastirẽno ragus, o neėda – nėr žolės. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti lyg pastirusiam, įsitempti: </span> Aš pastyrenáu. Pasistyrénk: katras atkels maišą, tas diktesnis. <span class="explanation">pabūti įsitempusiam, lyg pastirusiam: </span> Pamatę [vanagai] ją. ūmai it sustingdavo, išskėsdavo nagus ir, pastyrenę vietoje, puldavo žemėn, sugriebdavo laimikį. <br/><b>parstirénti</b>. parstyrinti 1: Palengviukais palengviukais i parstỹrenau numo. Pačiu sambrėškiu parstỹreno numie kavodamos. Aš pardūmiau, o Jonis parstỹrena. <br/><b>prastirénti</b>. <span class="explanation">prabūti stirenant, drebant (ppr. nuo šalčio): </span> Kaip šuva visąnakt prastirenaĩ, ir kas iš to! <br/><b>pristirénti</b>. <span class="explanation">prisidrebėti (ppr. nuo šalčio): </span> Ot šalčiu pristirenaũ aš! <br/><b>sustirénti</b>. <span class="explanation">sunkiai ką sunešti, sukelti: </span> Sukrovė mužikėliai, sustireno. <br/><b>užstirénti</b><br/>1. <span class="explanation">sunkiai kur užlipti (nešant): </span> Kaip tik užstirenù [į klėtį su grūdų maišu]. Stiri stiri ir ažustirẽno. <br/>2. <span class="explanation">stirenant nusibaigti, galą gauti: </span> Tu čia tokiam šalty visiškėm užsistirénsi.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.