nustovė|ti, nustovi, nustovėjo
1. galėti stovėti: Arklys nenustovi, nori lėkti. Ji pavargo, nebegalėjo nustovėti ant kojų.
2. nuvarginti stovint: Kojas nustovėsi bestovėdamas.
3. stovint išgadinti: Vanduo javus nustovėjo.
nustovėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.