strėliúoti, -iúoja, -iãvo. streliúoti.
1. taikyti: Strėliúoju į adatą verdama. Žąsinas strėliúo [ja] (taikosi įgnybti), žmogų išvydęs – strėliúo [ja] su snapu.
2. šauti, šaudyti.
nustrėliúoti. nutaikyti: Ans streliuote nustreliãvo kareivėlį, t. y. nucieliavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.