strikinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. šokinėti, striksėti: Ak, kad taũ vanagas, kaip gražiai gėriukai strikinė́ja! Strikinė́jo [vaikas] po trobą. Strikinėk kai ožka ant ledo! Mažieji kaip triukšmingų žvirblių būrys tik čiauška, tik strikinėja.
2. šokuoti: Nuo šakelės ant šakelės strikinėja maža paukštytė. Zuikiai mėnesienos naktį strikinėjo. Šokinėjo, strikinė́jo pempelė po pievą. Povilas ant lazdų strikinė́ja, net klaiku žiūrint.
išstrikinė́ti. iššokinėti: Strykt strykt ir išstrikinė́jo visi lauka [iš mašinos].
nustrikinė́ti. šokčiojant nubėgti, nustraksėti: Einu pakrūme – tik strikt stirna iš krūmelio ir nustrikinė́jo tolyn. Jonis skubiai nubėgo, nustrikinėjo į pakalnę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.