stỹpti, -sta (-ia), -o. stybti 1: Stỹpsta tavo kopūstai. Diegas sodrus nestỹpsta į aukštą, ale auga žeme pagal. Tik saulė užšildo, žolės styptè stỹpsta iš žemės. Ka mūso žolė baisiai stỹpsta. Mergaitė valiūkė greitai stỹpsta, t. y. auga į aukštą. Buvo kam užvaduot, tai ta stỹpo laisviau. Ankstybas stỹps (gerai augs), vėlybas pyps (atsiliks) .
atstỹpti. išsikišti, atsilenkti: Pušelės plonutėmis skujomis ir mažais atstypusiais kankorėžiais. Mūs batsiuvio dirbtų batų visada kulnys į užpakalį atstỹpsta. Jis klausėsi pakreipęs didelę atstypusią ausį. Kožnas … atstypusį snapą tur.
išstỹpti.
1. išstybti: Mergaitė į visą stuomenį išstỹpo kaip rugiai, kanapiai, t. y. užaugo greitai. Išstỹpęs toks vaikesas, ale gryba (silpnas) . Visi mūso vaikai išstỹpo greitai, bet iš pečių tebėr menki. Ar seniai buvo vaikas, o dabar, žiūrėk, koks vyras išstỹpęs. Toks išstỹpęs, išblyškęs – kaip metus nevalgęs. Anų mergaitė greit išstypo, beveik lig su mama aukštumo yr [a] jau. Išstỹpusi kaip apynkartė – labai išsidrėbė merga. Mergičkos netrunka išstypti, netrunka ir pasenti. Į aukštumą ta ans išstỹpo, bet protelio vis tiek neįgavo. Tie gaidukai išstỹpę: tu juos nupeši, tai bus tik vienos kinkos. Nuprausta žolelė antra tiek išstypo. Augąs greit išstỹpsta, senas greit sulinksta. Plona, aukšta, tai stypla, tokia išsistỹpusi.
2. nenormaliai išaugti į stiebą: Išstỹpusios tokios bulbelės, a rasma ką po kero. Bulbės išstỹps, į šaknis neaugs. Apynys išstỹpo iš žemės, neįsmeigei kartį jam vyniotis – ir raitosi kur pakliuvo. Nieks tokių išstỹpusių daigų nepirks.
nustỹpti. nustybti: Smalku augantys medžiai tankiai auga ir nustỹpę par tankumą, nusmailę, nuspelgę. Ta baltoji tokia nustỹpus, ale sprogsta. Žmogus nedrūktas, augąs į aukštį irgi auga nustypęs.
pastỹpti.
1. paaugti, ištįsti: Jau pastỹpęs vaikas – paauglys. Pastỹpk, išauk ir eisi į mokslus. Bulvės biškį jau pastỹpo. Pastỹpo žolės po lytaus. Žemlūžė obelis yra nepastỹpusi.
2. nenormaliai išaugti į stiebą: Bulvės nuspėltos, pastỹpusios auga. Medis pastỹpęs, t. y. pakiugždęs. Javai yra pastỹpę, silpni, ploni. Pastỹpusios bulvės, mat žolės, ravėjos smelka.
prastỹpti
1. prastybti: Prastỹpęs vaikiukas – už ranką ilgesnis. Buvau aukštesnis, kiek prastỹpęs. Pradėjo prastỹpti, jau už lopšio atsisėdo (vaiką augina) . Prastỹpsta vaikai ir išmauna savo keliais – nebsugaudysi. Matai, koki menki gyvoleliai, kol prastỹpsta. Vasarojus prastỹpo, o šieno nebūs.
2. augant pralenkti: Sūnus tėvą jau prastỹpo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.