x
nušvilp|ti, nušvilpia, nušvilpė
1. švilpimu pranešti: Nušvilpė pirmą valandą.
2. švilpiant nutolti: Bėgiais nušvilpė traukinys.
3. švilpimu nuvaryti: Tą kalbėtoją tuoj nušvilpė.
4. šnek. greitai nulėkti,
nujoti, nuvažiuoti: Rogės nušvilpė nuo kalno. Sėdo ant žirgo ir nušvilpė (nujojo).
5. šnek. pavogti: Kažkas jam pirštines nušvilpė. nušvilpimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.