švykštúoti, -úoja, -ãvo
1. mosuoti kuo šmaikščiu, ką šmaikštų: Botagą švykštuodamas eidavo švilpiniodamas namon. Ši, matyt, jauna, kad eina greit, rankom žvaliai švykštuodama.
2. švykšti 2: Ligonis švykštúo [ja],
t. y. sunkiai dūsuo [ja] ant širdies. Švykštúodama būs beatpulanti.
3. lengvai eiti: Žiūrėk, ar tik ne Svirbikienė švykštúoja.
atšvykštúoti. lengvai ateiti: Šit ir kunigas Spurga, lengva nertine kamža apsivilkęs, atšvykštuoja, įlipa į sakyklą.
nušvykštúoti. lengvai nueiti: Ji su grėbleliu ežia nušvykštuoja.
pašvykštúoti
1. tr. pasiūbuoti: Kad mès, mès pašvykštãvę mergaitę į vandenį, kūdra visa sujudėjo.
2. švilpiamai paalsuoti, pašnopuoti: Pašvykštúoju pašvykštúoju – vėl eitu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.