táukščioti, -ioja, -iojo.
1. tarpais daužant, kalenant kelti trumpus skardžius garsus, kaukščioti, pliaukščioti: Kultuve táukščioja. Su plaktuku táukščioja. Eidamas su klumpėm táukščioja. Taip ir išvažiavo su vatagu táukščiodamas. Kaip jis pradės [botagu] taukščioti – visi langai miesto pradėjo laukon birti. Pliaukščiojo, táukščiojo su brauningu, bet nešavo. išduoti pliaukšėjimo garsą: Rankos táukščio [ja] duoną minkant.
2. taukšint, kaukšint eiti: Kur táukščioji teip greitai?
3. lūpomis išduoti čiulpimo garsą: Šaukdamas šunį, gindamas ašvienį čiulpia, t. y. táukščioti, pakščioti, sulpti.
atitáukščioti. taukšint ateiti.
nutáukščioti. pliaukščiojant, taukščiojant nudaužyti: Nutáukščiojau votego patauškus ir nebgal įkirsti kumelei. Nusitáukščiojo patauška botago, t. y. nusitauškino.
patáukščioti. pavaikštinėti, pasišvaistyti: Turu vieną sijoną, bet ne išeiginį, tik patáukščioti.
sutáukščioti. supliaukšėti, supaukšėti: Sušvilpė, sutáukščiojo votagu ir nurūko par laukus. Kad arti buvusiu miesto, liepęs vežėjui sutaukščioti [botagu].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.