nutauškinti
táuškinti (-yti), -ina, -ino. taũškinti.
1. kelti tauškesį, pauškinti, kauškinti: Kad auda, táuškina. Mašinos, varstotai nejuda, kūjai netauškina. Genys táuškina sušalusius medžius. Ėmė plaktuku tauškinti riešutus. O kampe Liucipierius lenciūgais tik tauškina. Eina klumpiais táuškindama, kažkur girdėti. Ans su klumpėmis táuškina eidamas. Kareivis tauškino kulnais. Vilkas dantis táuškindamas bėgo į kalną. Taũškina ir taũškina dantimi tas šuva, kiba jis vagis jaučia. Kaip žmogus nusto [ja] grajyt, tujau vilkas ir ima dantis táuškinti. Arti ledkalnio teko pasistatyt apikakles, ir visi ėmėm dantimis tauškint. Įdėjo gelžinius dantis – táuškinu kaip vilkas. Julė įniko tauškinti skaitytuvais. Valsčiuo betáuškinąs (berašąs) kažką ans su mašinele. Kitame kambaryje rašomosiomis mašinėlėmis tauškino dvi mašininkės. Per dienas motociklą taũškina (taiso, birbina) . Ginklus vokyčiai táuškina. Kas vasarą neprakaituo [ja],
tas žiemą dantis tauškina. Táuškinys (trankaisi, baldaisi) kaip neprietelius. pliauškinti: Ans su botagu táuškina. Táuškinu votegą. Netáuškink be reikalo – arklius mantačiji, ir tiek. su garsu lašėti, tekšėti: Lietaus lašai tauškina į langus. triauškinti: Táuškinsu, táuškinsu liuob riešutus – be dantų palikau. smarkiai kratyti: Purtina, táuškina – seni kiaušiai.
2. daužyti, mušti, pliekti: Kauškina vaiką, táuškina par ausį. Rėkė įniršęs senis, tauškydamas kumščiu dukters nugarą. Kaip i vaikiukai – kauškinas, táuškinas.
3. kalbėti niekus, plepėti, taukšti: Gali netauškyt, visi žino, kad netiesa.
atitáuškinti
1. atvažiuoti tauškant, atbildėti: Jau senelis atitaũškina. Tai tu čia atsitáuškinai su savo ratais teip garsiai?
2. greitai atgabenti, atbildinti: Beveizant velniai atitáuškino dūšią pri peklos vartų.
3. nuo tauškinimo, pliauškinimo atbrigzti: Atsitáuškino botagas.
4. atsismaukti: Sesuo atsitáuškinusi, t. y. neužsismaukusi kaktą, atėjo. Atsitáuškinę kepures, nešė vyrai maišus. Ko eiti teip atsitáuškinusi, bene varna kaktą apterš. Kaktą attáuškinusis, atsmaukusis lygu kvaukė.
ištáuškinti
1. kaukšint išeiti: Jis ištauškino iš teismo salės.
2. greitai išbildinti: Liepė ponai užkrauti tam Leonui geležinius ant rankų ir kojų; ištauškino į Telšius ir padavė į rekrūtus.
3. ištrenkti, išmesti: Vakar muni arkliai mažne ištáuškino bejojant. išvaryti: Anam nebrangiai tekaštuo [ja] piemenį ištáuškinti.
4. išeikvoti, iššvaistyti: Piningus ištáuškyti ta tu moki.
5. atsisagstyti, atsilapoti: Beeinanti par miestą išsitauškinusi, net neužsisagsčiusi ir ten, kur reikia.
nutáuškinti
1. nuvažiuoti, nubildėti: Į kokią mašiną įsėsiu, tokia nutáuškinsiu.
2. greitai nuvežti, nugabenti, nubildinti: Nutáuškino į Šiaulius greitai, kaip susirgau. Nežinau, į kurią pusę ana mane nutauškins. Ir nuvežė, nutauškino į Užvenčių dvarą.
3. nuo tauškinimo nubrigzti, nuspurti.
4. daužant nupurtyti, nukratyti (prikibusius purvus, žemes): Nusitáuškink, bus lengviau.
patáuškinti. pataukšėti, pakauškinti: Su dantim patáuškino, patáuškino atsisėdę du [vilkai],
bet neužpuolė. Aš tau duosiu tris kuolelius. Kai tau ko reiks, tai trumpuoju kuoleliu patauškink, ir viso tau bus. papliaukšėti, papliauškinti: Patáuškink su votegu, ir eis – nereik gyvolių raižyti.
partáuškinti
1. pareiti tauškinant, kaukšint: Buvo pašalusi – jis tauškyte partauškino – iš tolo buvo girdėti.
2. greitai parvežti: Partáuškino par valandą.
pritáuškinti
1. pritarškinti.
2. prikulti: Pritáuškino penkis pudus grikių.
sutáuškinti. supliauškėti, supliauškinti: Artie miesto to Mykolas sutáuškino su votagu. Kad sutauškysi, kaip to votago balsas tolie nueita, teip gali ten stoties.
užtáuškinti. užduoti, užtvoti: Nelįsk, užtáuškins par kramę!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.