teĩgti, -ia, -ė. téigti.
1. tvirtinti: Astronomai teigia, kad žvaigždės gimsta kosminiuose debesynuose.
2. tikinti priimti mintį, norą ir pan, įkalbinėti: Ir jam ligą teigė, bet neįteigė.
3. įtikinamai sakyti: Aš teigiau, kad ateitum, t. y. sakiau. Ką teigi? Ką tu téigi – juk tu nesi matęs. Ragana…, duodama pakulų kuodelį, teip teigia. Aple pietus teigė sakymus lenkiškai. Patys vyskupai sakymus teteigė. Prysteris teigė kaži ką vėl vokiškai, aš neišmaniau. Kunigužis spridikį téiga.
4. pasakoti; kalbėti, sakyti: Ans gal gerai téigti. Ką čia téigi niekus. Ta ans mun téigė téigė, ta mun buvo įdomu klausyties. Nu, aš ir téigiau, kaip kumečiūse tėvai buvo, kaip buvom, kaip augom. Anie ėmė teigt apie tą ponaitį savo tėvams. Bet jis teigia vis toliau, kas motinos kalbėta. Barbutė tik seiles nuryja ir teigia teigia….
5. pataikauti: Kuris, kieno norui teigdamas, tampa apskaluonimi.
įteĩgti, -ia, į̃teigė. įtéigti.
1. įtikinti priimti mintį, norą, įkalbėti: Kas jam tą mintį, tą ligą įtéigė (įkalbėjo, įpūtė) ? Argi tiktai mirtis įteigė tau pikčiausią baimę? Jie įteigė kariuomenei, kad Konstantinas pašalintas jėga. Isterikas yra nesąmoningai įsiteigęs ligą.
2. įtikinamai pasakyti, įsakyti: Ans įtéiga.
išteĩgti, -ia, ìšteigė. ištéigti.
1. įtikinamai pasakyti.
2. išpasakoti; iškalbėti, išsakyti: Tas būtų tevie gerai viską ištéigęs. Aš nenorėjau meluoti i viską išsitéigiau.
nuteĩgti, -ia, nùteigė. patvirtinti, teigiamai atsakyti: Žinau žinau – tokia jo tvarka, – nuteigė Antanas. Du perbėgėliai taip pat nuteigė karalijos jėgų menkumą.
pateĩgti, -ia, pàteigė. patéigti.
1. patvirtinti, teigiamai atsakyti: Taip taip, tas pats, – pateigė kuopos vadas.
2. kurį laiką daryti įtaką.
3. įtikinamai pasakyti: Ans mun teip patéigė. Jezavitas pateigė gražį sakymą.
4. papasakoti, pakalbėti, pasakyti: Aš jums ką pateigsiu. Patéigiau tam ponaičiuo daug ką. Aš vienus nėkus patéigu. Daugiaus nėko nebžinau bepatéigti tavie. Pateigiau anam į akis visą teisybę, nė [ra] ko bijoti. Aš eisu mamai patéigti, kad tu švilpei. Paikasis vėl ejo pri savo širvuko ir vėl jam pateigė viską ką karalius jam buvo prisakęs. Piršliai tura ilgai valgyti ir daug pateigti galėti. Cigonas pats neužilgo sugautas pateigė, kaip apgavo kunigą. Reikės Katrei pasakyti. Bet Katrė gal neiškentės nepateigusi tėvui. Keleivis, kaip tik parkeliavęs, pažinęs platųjį pasaulį, gal tau pateigs, ką pasigavęs. Ans munie nepasitéigė, kad ans dirba už tris. Jis man nepasiteigs, ar turi, ar ne.
užteĩgti, -ia, ùžteigė.
1. įtikinamai pasakyti, paliepti: Ką ponas užtéigė, teip i varysi.
2. griežtai pasakyti, papriekaištauti: Dėl tokio neatleistino neapsiveizėjimo aš anam esu užteigęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.