tirpìmas. → tirpti:
1. Tirpimas – fizinis ir cheminis reiškinys. Nuosėdų tirpìmas.
2. Sniego tirpimas. Ledyno tirpimas. Koks tų sakų čia bieso tirpìmas, – dega.
3. → tirpti 5: Jaučiu rankų tirpìmą. Vis skundžiuos rankų tirpimù. Tas rankos tirpìmas – baisu, kas būs! Buvau nuvažiavus pas daktarą dėl rankų tirpìmo.
atitirpìmas. attirpìmas. → atitirpti
1.
įtirpìmas. → įtirpti
1.
ištirpìmas. → ištirpti:
1. Nuosėdų ištirpimas.
2.
nutirpìmas. → nutirpti:
1.
2. Nutirpimas kojos. Reikia atsistojus koją pasūpuot, tai nutirpìmas praeis. [Lenktynės] iki nutirpimo išgąsdino visus žiūrėtojus.
sutirpìmas.
1. → sutirpti
1. Idant tapčia su tavimi viena dvasia ir tai per malonę vidurėjo suvieninimo ir sutirpimą degančios meilės.
2. → sutirpti
7. Priežastis širdžių suminkštinimui ir sutirpimui krūvon tarsi karšto vaško.
užtirpìmas. → užtirpti 1: Užtirpìmas, nejautrumas. Ma [n] tas užtirpìmas kojų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.