trem̃pti, -ia, -ė.
1. minti, trypti: Koja į žemę trem̃pti. Kojom trem̃pia. Trempė su koja į žemę, tarsi kakalys sugrius. trepsėti vietoje: Robinzonas trempė iš džiaugsmo ant vietos. Tie eržilai trem̃pia, rėkia (labai neramūs) . Trem̃pia svotai, ant suolo užsilipę, išvadavus suolą. Aplink ką trem̃pti. Šokim, trempkim, linksmi būkim. Aplink mane bernužėliai penki šeši trempia.
2. mindžioti, minti: Arkliai pievą trem̃pia. Ką čia karvės betrem̃ps dobilus, pririšk šiandie jas kitur. Arkliai su kojom trem̃pia šieną. Gyvuliai vasarojų trem̃pia, niekas jų nežiūria. Baubdami jauteliai ragais žemę ardo, o linksmi žirgeliai trem̃pia dirvą, spardo. Nebetrem̃ps priešai mūsų žemės. Čia mus mynė, kiek tik galėjo, trem̃pė, žudė.
3. kojomis teršti, purvinti: Kambarį trem̃pti. Galvije, trempì drapanas!. Lietuvišką [knygą] caro batas trempė.
4. sunkiai dirbti: Trem̃pėm kaip jaučiai.
5. sunkiai, vargingai eiti: Dabok, kap mūsų martelė trem̃pia turgun su rietimais drobės.
6. drausti, sulaikyti, tremti.
7. engti, spausti: Senovė [je] ponai dideliai trem̃pė žmonis. Nenorėjo būti trempiamas, norėjo pats būti viršuje. Lietuva stos, ale kad svetimi žmonės trem̃pia.
8. niekinti, žeminti: Taip trempia mindžioja mano jausmus. Gindama carizmo trempiamas lietuvių liaudies nacionalines teises, Pšibiliauskienė domėjosi ir socialiniais klausimais.
aptrem̃pti, -ia, àptrempė. kojomis suteršti, apjuodinti: Kas àptrempė, tas tuos dekius ir tegul plauja.
įtrem̃pti, -ia, į̃trempė. kojomis suteršti, įjuodinti: Rudenį grindis labai įtrem̃pia.
ištrem̃pti, -ia (ìštrempia), ìštrempė
1. ištrypti, išmindžioti: Arkliai ìštrempė pačius gražiausius javus. Karvės labai ìštrempė pievą. Tai jos daržus vaikai ìštrempia, tai ką. Jaunus medelius gyvoliai nugriaužia ir ištrempia.
2. išvykti: Išsìtrempė jis į Latviją ir gyvena tenai.
nutrem̃pti, -ia (nùtrempia), nùtrempė.
1. nutrypti, numindžioti: Viskas numinta, viskas nùtrempta. Kad jau buvo naktį arkliai burokuose, tai turbūt visus ir nùtrempė. Karvės nùtrempė daržą. Ale tu šiemet nùtrempei visų pievas, ar tep sekas daryt? Ateis svetima šalis, nutremps tavo darbą su žirgų kojomis. Pūdymas plikas, nusìtrempė.
2. priblokšti: Aš kaip nutremptas čia stovėjau.
patrem̃pti, -ia, pàtrempė
1. kiek patrypti, patrepsėti vietoje.
2. įstengti trepsėti.
3. prievarta numalšinti.
4. paniekinti, pažeminti: Vidury šitos [prūsų] patremptos tautos, būtent Nadrovijoj, buvo viena vieta, vadinama Ramuva.
pratrem̃pti, -ia, pràtrempė.
1. kiaurai pratrypti, pramindžioti.
2. dažnai einant pratrypti, praminti: Jau žmonys pràtrempė taką par sniegą.
pritrem̃pti, -ia (prìtrempia), prìtrempė. kojomis priteršti, priminti: Daugiau žmonių – daugiau pritrem̃pia. Grindis vėl purvais pritrempė. Vaikai, vėl stubą prìtrempėt! Prìtrempia vaikai, tik spėk šluotis. Seklyčioje mažiau vaikščiodavom, tę būdavo švariau, ne tiek prisitrempia.
sutrem̃pti, -ia, sùtrempė.
1. sutrypti, sumindžioti: Sutremptas šienas. Po kojų paminti, sutrem̃pti. Daržas tiek sutremptas, kad nė lysių nežymu. Svetimų pasėlių ant mano žemės man nereikia… Tegu sutremps gyvuliai, o paskui užarsite pūdymui. Sutrempė rūtą žaliąją ir lelijėlę baltąją. trypiant nužudyti: Jonai, atimk nuo kelio vaiką, galvijai sutremps. Sutrem̃psiu tave ant vietos! Buvo sužeistų ir mirtinai sutremptų. Išvyniojo [rietimą] – rado viduryj kirmėlę; jis tą kirmėlę išmetė, sutrempė.
2. kiek treptelėti, sutrepsėti vietoje.
3. kojomis sutrypti, supurvinti: Kepurė buvo nupuolusi ant žemės, ir jis man ją sùtrempė. Reik išplaut tuos sùtremptus dekius. Vaikai sutrempė pagalvį.
4. paniekinti, pažeminti: Jis sutrempia visus mano jausmus. Tik po audros graži ateis diena į sutremptą pasaulį.
užtrem̃pti, -ia, ùžtrempė.
1. trypiant suplūkti.
2. kojomis suteršti.
3. mirtinai sutrypti, užtrypti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.