.
tuokìmas. →. tuokti 1: Jos menkas tuokìmas.
nutuokìmas. →. nutuokti 1: Kas kaltas, kad žmogus be nutuokìmo. Nei te moka dainuot, nei turi nutuokìmo, ar balso nėr. Jeigu žmogui nėr galvoj nutuokìmo, tai košės jam nebeprikrėsi. Jau tavo nutuokìmas, kai keršos kiaulės. Kalinauskas kalbėjo apie nesantarvę su „baltaisiais“, apie jų neaiškų, dviprasmišką nusituokimą sukilimo atžvilgiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.