tūpúoti, -úoja, -ãvo.
1. eiti sunkiai, iš lėto, tūpčiojant, tupiniuojant: Drūktai apsidaręs arba sergąs tūpu tūpu tūpúoja, t. y. eina. Iš paleidimo pavasarį palikau be kojų, tūpuodamas bepaeitu.
2. tūpčioti, lankstytis: Į lovos galą atsirėmus liepė ma [n] daktaras tūpúot.
3. tvarkyti, krapštyti ką nors: Da apie namus galiu tūpúot. Ana vis tiek tūpúoja, krapšto ką, o tada įsidirbi.
atitūpúoti. sunkiai, tūpčiojant, tupiniuojant ateiti: Šiandieną Kaminskienė buvo attūpãvusi.
nutūpúoti. sunkiai, tūpčiojant nueiti, nutūpčioti: Jau mūs senoji į bažnyčią nutūpãvo.
patūpúoti. tūpčiojant pašokti: Tik, mama, eik su vaiku patūpúot.
partūpúoti. sunkiai, tūpčiojant pareiti: Kol partūpavaũ, priilsau.
pratūpúoti. pratriūsti, pragaišti: Pratūpúoji prie karvėm perdien.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.