nuturė|ti, nuturi, nuturėjo
1. pajėgti išlaikyti: Nuturėti arklį. Nenuturi namie vaikų. sngr.: Nenusituri savo kailyje (nenustygsta ko nepadaręs).
2. ištverti. sngr.: Negaliu nusiturėti juoku. nuturėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.