nutūžti

.
tū́žti, -ta, -o. tū̃žti. tùžti, tū̃žta (tuñža), -o.

1. pykti, širsti: Tavęs meldu, kad netūžtumi ant manęs, jog ne tavo parakvijos kalba rašiau. Daugybė tūžta ant mūsų už meilę prigimtos kalbos, o atmetimą poniškosios. Ko teip tū́žti be reikalo? Tū́žta ant vyro. Tu netūžk ant manęs, kad aš vakar vakarėly nebuvau pas tave. Tačiau juo labiau Andrius save ramina, tuo labiau tūžta.

2. siausti, šėlti. Vieną dieną tarp žemaičių ir jų neprietelių tūžo smarkus mūšis.
aptū́žti. supykti: Aptū́žęs.
įtū́žti. įtùžti.

1. įpykti, įširsti: Ans tužte įtužęs buvo ir primušė mergą. Be galo žmogus įtùžęs ant manęs, t. y. įpykęs. Grigienė nusigando, kad vyras, sugrįžęs pirkion, dar labiau neįtūžtų. Ne po juo žodį tarstelėjau, tai kad įtùžo, kad įpyko! Vilkas, labai įtùžęs an siuvėjo, sušaukė visus vilkus. Pasergėjusi matušę įtūžus, ejo į kertelę, klaupės ir kalbėjo poterus. Sustok, palauk, jaunasis berneli, aš ant tavęs įtūžaũ!. Staršina su raštininku įsitūžo ant manęs.

2. įsisiausti, įnikti: Įtūžęs vėjas staugia, kaukia, tarytum raganų šimtai. Po buvusios įtūžusios audros ant uolų žymu putų liekanos.
nutū́žti. liautis širsti, pykti: Aš jau nutū́žau, t. y. nupykau, nusirūpinau.
patū́žti. kiek širsti, pykti. .
pértūžti.

1. labai smarkiai įtūžti.

2. liautis tūžus.

3. praleisti širstant, pykstant: Visą naktį pártūžau, nė migte neužmigau.
pritū́žti. labai įpykti. |.
sutū́žti. supykti, įtūžti: Surūgęs, sutū́žęs buvo jis, t. y. supykęs. Sutū́žę žmonys ant kunego, kam norėjęs šventą Roką Kęstaičiūse panaikinti.
užtū́žti. užpykti: Toki jau karštà, kad užtū́žta ir užtū́žta.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>tū́žti, </b>-ta, -o. tū̃žti. tùžti, tū̃žta (tuñža), -o. <br/>1. <span class="explanation">pykti, širsti: </span> Tavęs meldu, kad netūžtumi ant manęs, jog ne tavo parakvijos kalba rašiau. Daugybė tūžta ant mūsų už meilę prigimtos kalbos, o atmetimą poniškosios. Ko teip tū́žti be reikalo? Tū́žta ant vyro. Tu netūžk ant manęs, kad aš vakar vakarėly nebuvau pas tave. Tačiau juo labiau Andrius save ramina, tuo labiau tūžta. <br/>2. <span class="explanation">siausti, šėlti</span>. Vieną dieną tarp žemaičių ir jų neprietelių tūžo smarkus mūšis. <br/><b>aptū́žti</b>. <span class="explanation">supykti: </span> Aptū́žęs. <br/><b>įtū́žti</b>. įtùžti. <br/>1. <span class="explanation">įpykti, įširsti: </span> Ans tužte įtužęs buvo ir primušė mergą. Be galo žmogus įtùžęs ant manęs, t. y. įpykęs. Grigienė nusigando, kad vyras, sugrįžęs pirkion, dar labiau neįtūžtų. Ne po juo žodį tarstelėjau, tai kad įtùžo, kad įpyko! Vilkas, labai įtùžęs an siuvėjo, sušaukė visus vilkus. Pasergėjusi matušę įtūžus, ejo į kertelę, klaupės ir kalbėjo poterus. Sustok, palauk, jaunasis berneli, aš ant tavęs įtūžaũ!. Staršina su raštininku įsitūžo ant manęs. <br/>2. <span class="explanation">įsisiausti, įnikti: </span> Įtūžęs vėjas staugia, kaukia, tarytum raganų šimtai. Po buvusios įtūžusios audros ant uolų žymu putų liekanos. <br/><b>nutū́žti</b>. <span class="explanation">liautis širsti, pykti: </span> Aš jau nutū́žau, t. y. nupykau, nusirūpinau. <br/><b>patū́žti</b>. <span class="explanation">kiek širsti, pykti. </span>. <br/><b>pértūžti</b>. <br/>1. <span class="explanation">labai smarkiai įtūžti. </span> <br/>2. <span class="explanation">liautis tūžus. </span> <br/>3. <span class="explanation">praleisti širstant, pykstant: </span> Visą naktį pártūžau, nė migte neužmigau. <br/><b>pritū́žti</b>. <span class="explanation">labai įpykti. |</span>. <br/><b>sutū́žti</b>. <span class="explanation">supykti, įtūžti: </span> Surūgęs, sutū́žęs buvo jis, t. y. supykęs. Sutū́žę žmonys ant kunego, kam norėjęs šventą Roką Kęstaičiūse panaikinti. <br/><b>užtū́žti</b>. <span class="explanation">užpykti: </span> Toki jau karštà, kad užtū́žta ir užtū́žta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.