.
tvankìnti (-ýti), -ìna, -ìno.
1. nemelžiant leisti tvinkti tešmeniui, tvinkinti: Tvankìna karves, du sykiu temelža [per dieną]. Tvankinù dabar [karvę],
neturiu laiko pamilžt.
2. daryti kad tvinktų, pūliuotų. |. Geluonis saumylystės tvankina širdį bagočiaus, ieškančio visur pelno tiktai sau vienam.
nutvankìnti (-ýti). nemelžiant leisti pritvinkti tešmeniui, padaryti, kad pritvinktų: Karvę veda parduot i tei drūčiai nutvankìna – karvei nesveika.
pértvankinti (-yti). pakenkti tvankinant, nemelžiant: Tik laiku pamilžk, nepártvankink man karvių.
pritvankìnti. nemelžiant leisti pritvinkti tešmeniui, daryti, kad pritvinktų: Pritvankìnta karvė – tešmuo lig žemės. Karvės nemelžtos, pritvankýtos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.