.
tvoskė́ti, tvóska (-ė́ja), -ė́jo. tvóskėti, -a, -ėjo
1. graužiančiai skaudėti, peršėti: Nugara tvoskėjo po pirties tris dienas su kadagiais nuperta. Muno visas kūnas tvoskė́ [ja]. Baisingai paslėpsnius išsidegino, kad jai, kol gyvai esant, tvoskės. mausti: Paširdžiai pradėjo tvóskėti. Dantys tvoskė́jo visą savaitę.
2. bildėti, pokšėti: Jos. ir netvóska viduje vaikščiot, ir po pusnis patogios. Žalias stalas skaitė tūzų kirčius ir tvoskėjo nuo narsiai teškiamų kortų.
3. taukšti, plepėti: Na tik jai reikia tvoskė́t, šnekėt.
nutvoskė́ti. nudundėti, nuskambėti: Kai geležies strampas nutvoskėjo senio balsas.
patvoskė́ti. smarkiai suūžti: Patvoskė́jo pakaušis iš vargų, nė miego nebužmingu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.