nuūksėti
ū́ksėti, -i (-ėja), -ėjo. ūksė́ti, ū́ksi (ū́ksia), -ė́jo.
1. šūkauti, ūkauti: Ko čia ūksėji kaip piemuo miške?! Gal ū́ksėti neū́ksėti, nieko negirda. Nastutė mažkiek toliau paeina, tuoj ir ū́ksėja – bijo pasiklyst. Kas ten vakar miške taip ūksėjo? Kai vaikai ū́ksėdavo po trobas, po pievą garsas atsiliepdavo. Kas ten ū́ksėja, ar ne mergaitė? Ko čia ū́ksėji teip netoli nuėjęs? Ūksė́te pasiūksėdama dainuoja svočia. [Jis] bėgiojo, krutėjo, ūksėjo, visų arklius ragino. Kaip ū́ksėji, teip i atsiliepia.
2. ūksint raginti, pašaukti: Laukuose buvo girdėti ūksint: – E, šėmi, e, žali! Kuris pirmas suras [kumelę],
tai turi ūksėti antrą. Pakilumėlė, kur lažininkai vieni kitų pasilaukdavę, ūksėdavę, jaunimas sudainuodavęs.
3. protarpiais ūkti: Pelėdos tai kai kiškis ūksėja. Kūtvėla pelėda ūksi nuo šakos. Kiškiai pradės ū́ksėt. Mieguistai ūksėjo apuokai.
4. verkti balsu, kūkčioti: Ūksėja tik daugiausia maži vaikai. Kurmis, ištiktas baisios nelaimės, springdamas ašaromis vien ūksėjo: – Ak, sūnaitėli!
5. čiulbėti, suokti: Nekrūpčiok, lakštute, ant beržo šakos, neūksėk graudingai.
6. ūkauti, stūgauti. Tas traukinys kasdie ū́ksi ir ū́ksi.
atū́ksėti. atūksė́ti. ateiti ūksint: Reikia man dar vištukus uždaryt, ale atūksė́siu.
nuū́ksėti. nueiti ūksint: Pašaukiau, čia pat atsišaukė, o paskui ūksėjo i nuū́ksėjo kaži kur. Nuūksė́jo piemuo par mišką.
paū́ksėti, paūksė́ti.
1. pašaukti ūksint: Antroji merga paūksėjo piemenį pietų.
2. padainuoti ūksint: Pasiūksė́damas dainavo piršlys, vis ū ū.
suū́ksėti, suūksė́ti.
1. suūbauti. Kitame miško krašte suūksi kieno nors išgąsdinta pelėda.
2. sušukti.
3. sušaukti ūksint: Paūksėk anus ir suū́ksėsi. Ū́ksėjo, kame esat, nieko nesuū́ksėjo. Mes miške išsiskyrėm, nesusiū́ksėjom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.