nuūkti

.
ū̃kti, -ia, -ė

1. šaukti, ūkti. Pelėda sode ū̃kia. Griūvėsiuose ūkė keli apuokėliai. Paklausyk, jau ūkas vėl ū̃kia. Ūkas anas retai kada ū̃kia. Balose kažin kas gyvas gailiai ūkė, lyg pūtė į dyką butelį. Karvelis, nesulaukdamas pačios, ėmė mėtytis po lizdą ir ū̃kt. Jei ūdros pavasarį ūkia, bus blogi metai. Jei sodyboj ū̃kia pelėda, mirs kas nors iš tų namų. | Varlės ūkia (kurkia) .

2. šaukti, rėkti, ūkauti (ppr. susižinant): Mes tę pradėjom ū̃kt. Tik brazdi brazdi ūkdamas [bernas] palėpe prie kertės ir pradėjo leistis [žemyn]. Patys įsibailindami, imdavo pasienyje ūkti, nernėti, krapštytis, belstis.

3. neaiškiai kalbėti, vograuti: Mano vaikas labai geras, ūkia jis sau vienas paliktas.

4. gaudžiai aidėti, gausti, skambėti, ūžti, dūgzti: Visas rytas ū̃kia, kažno, ar orlaiviai, ar mašinos? Girdi, kaip ūkia Krekenavos varpai? Girdėti, kaip ūkia vargonai. Virš galvų įvairiais balsais ūkė sviediniai ir kulkos. Ąžuolai ū̃kia ū̃kia, tai pasduos vienan šonan, kitan. Ū̃kia miškas. Klaimas ū̃kia – bus oro permaina. Mikas girdi lyg kokį ūžesį. Lyg visos lankos ūktų. Bet gražiausios buvo dainos: „Sužadinkim Lietuvą“, „Prašvito aušra“, kurios ūkia Advei ausyse. Šįryt ežerai ū̃kia. Ežeras jau ū̃kia, matyt, oro permaina bus.

5. išduoti šaižų garsą, švilpti. Garlaivys jau ū̃kia. Uoste ūkė laivai. Tolumoje pradeda ūkti švyturys.

6. dejuoti, unkšti, verkauti: Ligonis tik ū̃kia ir negali žodžio ištart. Girdėt lyg per šermenis – ūkia, raudoja, net širdį veria.

7. dainuoti (ppr. monotoniškai): Vieni ūkė vienodai ir nuobodžiai, kiti traukė dailiai, čia smarkiau, čia lėčiau. triukšmingai linksmintis, ūžti: Ir ū̃kia par Kazį visa jų šaika.

8. lakstytis, rujoti: Varykim kiaulę in meitėlį, jau antra diena ū̃kia. Morčiuj kiškiai ū̃kias.

9. greitai nešti: Žiūriu – jau ū̃kia maišą.
atū̃kti, -ia, àtūkė. ataidėti, atskambėti: Kai tykus oras, tai varpai iš Naujamiesčio atūkia lig mum. Aidas per girias atūkia.
išū̃kti, -ia, ìšūkė. ūkimu prišaukti: Par visą naktį galu klojimo pelėda ūkė, išūks ką nors.
nuū̃kti, -ia, nùūkė

1. suūkti. Senoj guobos drevėj nusiūkia pelėda.

2. ūkiant nuvažiuoti: Automobilis sutarškė, supurkštė ir tamsia gatve nuūkė į stotį. Žvaigždėtą vakarą pradunda traukinys, nuūkia.
paū̃kti, -ia, pàūkė.

1. kiek paūbauti, pašaukti.

2. kurį laiką pašaukti, paūkauti: Aš paūksiù, gal jis ir atsišauks.
paū̃k gaĩdžio uodegõn.
paū̃k rūrõn.
paū̃k tù mán nepriversi pakeisti nuomonės: Ot išeisiu, ir paū̃k tù mán!
parū̃kti, -ia, par̃ūkė.

1. ūbaujant, ūkaujant parskristi.

2. ūkaujant pareiti. .
praū̃kti, -ia, pràūkė. praūžti, pragerti: Pràūkė savo ūkį.
priū̃kti, -ia, prìūkė. prigerti (ppr. svaigalų): Prìūkė, kiek norėjo.
suū̃kti, -ia, sùūkė

1. trumpai suūbti. Krūmuose tai pelėda suūkia, tai arklys sužvengia. Apleistame malūne suūkė pelėda.

2. sušukti, imti ūkti (ppr. susižinant).

3. ūkavimu susišaukti, susižinoti.

4. negarsiai suunkšti: Markauskas pajuodo, paskui pabalo, vėl pajuodo, suūkė pro dantis, bet nė žodžio nepasakė.

5. sugausti, suaidėti, suskambėti: Suūkia maltuvėse girnos. Suūkė litanijos aidai, ir procesija tik iš senių ir vaikų nuslinko nulingavo.

6. išduoti šaižų garsą, sušvilpti. Suūkęs atbilda į stotį traukinys. Suūkė fabriko sirena, skelbdama pasibaigusią pietų pertrauką.

7. paraginti, pavaryti, suniūkti (arklį): Nusikeikia Bendorius ir suūkęs arklius nudarda savais keliais.
užū̃kti, -ia, ùžūkė. suūkti 1: Pelėda teip ùžūkė, kad anas gavo priemėtį ir nuo to pasimirė.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>ū̃kti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">šaukti, ūkti</span>. Pelėda sode ū̃kia. Griūvėsiuose ūkė keli apuokėliai. Paklausyk, jau ūkas vėl ū̃kia. Ūkas anas retai kada ū̃kia. Balose kažin kas gyvas gailiai ūkė, lyg pūtė į dyką butelį. Karvelis, nesulaukdamas pačios, ėmė mėtytis po lizdą ir ū̃kt. Jei ūdros pavasarį ūkia, bus blogi metai. Jei sodyboj ū̃kia pelėda, mirs kas nors iš tų namų. | Varlės ūkia <span class="explanation"> (kurkia) </span>. <br/>2. <span class="explanation">šaukti, rėkti, ūkauti (ppr. susižinant): </span> Mes tę pradėjom ū̃kt. Tik brazdi brazdi ūkdamas [bernas] palėpe prie kertės ir pradėjo leistis [žemyn]. Patys įsibailindami, imdavo pasienyje ūkti, nernėti, krapštytis, belstis. <br/>3. <span class="explanation">neaiškiai kalbėti, vograuti: </span> Mano vaikas labai geras, ūkia jis sau vienas paliktas. <br/>4. <span class="explanation">gaudžiai aidėti, gausti, skambėti, ūžti, dūgzti: </span> Visas rytas ū̃kia, kažno, ar orlaiviai, ar mašinos? Girdi, kaip ūkia Krekenavos varpai? Girdėti, kaip ūkia vargonai. Virš galvų įvairiais balsais ūkė sviediniai ir kulkos. Ąžuolai ū̃kia ū̃kia, tai pasduos vienan šonan, kitan. Ū̃kia miškas. Klaimas ū̃kia – bus oro permaina. Mikas girdi lyg kokį ūžesį. Lyg visos lankos ūktų. Bet gražiausios buvo dainos: „Sužadinkim Lietuvą“, „Prašvito aušra“, kurios ūkia Advei ausyse. Šįryt ežerai ū̃kia. Ežeras jau ū̃kia, matyt, oro permaina bus. <br/>5. <span class="explanation">išduoti šaižų garsą, švilpti</span>. Garlaivys jau ū̃kia. Uoste ūkė laivai. Tolumoje pradeda ūkti švyturys. <br/>6. <span class="explanation">dejuoti, unkšti, verkauti: </span> Ligonis tik ū̃kia ir negali žodžio ištart. Girdėt lyg per šermenis – ūkia, raudoja, net širdį veria. <br/>7. <span class="explanation">dainuoti (ppr. monotoniškai): </span> Vieni ūkė vienodai ir nuobodžiai, kiti traukė dailiai, čia smarkiau, čia lėčiau. <span class="explanation">triukšmingai linksmintis, ūžti: </span> Ir ū̃kia par Kazį visa jų šaika. <br/>8. <span class="explanation">lakstytis, rujoti: </span> Varykim kiaulę in meitėlį, jau antra diena ū̃kia. Morčiuj kiškiai ū̃kias. <br/>9. <span class="explanation">greitai nešti: </span> Žiūriu – jau ū̃kia maišą. <br/><b>atū̃kti, </b>-ia, àtūkė. <span class="explanation">ataidėti, atskambėti: </span> Kai tykus oras, tai varpai iš Naujamiesčio atūkia lig mum. Aidas per girias atūkia. <br/><b>išū̃kti, </b>-ia, ìšūkė. <span class="explanation">ūkimu prišaukti: </span> Par visą naktį galu klojimo pelėda ūkė, išūks ką nors. <br/><b>nuū̃kti, </b>-ia, nùūkė<br/>1. <span class="explanation">suūkti</span>. Senoj guobos drevėj nusiūkia pelėda. <br/>2. <span class="explanation">ūkiant nuvažiuoti: </span> Automobilis sutarškė, supurkštė ir tamsia gatve nuūkė į stotį. Žvaigždėtą vakarą pradunda traukinys, nuūkia. <br/><b>paū̃kti, </b>-ia, pàūkė. <br/>1. <span class="explanation">kiek paūbauti, pašaukti</span>. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką pašaukti, paūkauti: </span> Aš paūksiù, gal jis ir atsišauks. <br/><b> paū̃k gaĩdžio uodegõn</b>. <br/><b>paū̃k rūrõn</b>. <br/><b>paū̃k tù mán</b> <span class="explanation">nepriversi pakeisti nuomonės: </span> Ot išeisiu, ir paū̃k tù mán! <br/><b>parū̃kti, </b>-ia, par̃ūkė. <br/>1. <span class="explanation">ūbaujant, ūkaujant parskristi</span>. <br/>2. <span class="explanation">ūkaujant pareiti. </span>. <br/><b>praū̃kti, </b>-ia, pràūkė. <span class="explanation">praūžti, pragerti: </span> Pràūkė savo ūkį. <br/><b>priū̃kti, </b>-ia, prìūkė. <span class="explanation">prigerti (ppr. svaigalų): </span> Prìūkė, kiek norėjo. <br/><b>suū̃kti, </b>-ia, sùūkė<br/>1. <span class="explanation">trumpai suūbti</span>. Krūmuose tai pelėda suūkia, tai arklys sužvengia. Apleistame malūne suūkė pelėda. <br/>2. <span class="explanation">sušukti, imti ūkti (ppr. susižinant). </span> <br/>3. <span class="explanation">ūkavimu susišaukti, susižinoti. </span> <br/>4. <span class="explanation">negarsiai suunkšti: </span> Markauskas pajuodo, paskui pabalo, vėl pajuodo, suūkė pro dantis, bet nė žodžio nepasakė. <br/>5. <span class="explanation">sugausti, suaidėti, suskambėti: </span> Suūkia maltuvėse girnos. Suūkė litanijos aidai, ir procesija tik iš senių ir vaikų nuslinko nulingavo. <br/>6. <span class="explanation">išduoti šaižų garsą, sušvilpti</span>. Suūkęs atbilda į stotį traukinys. Suūkė fabriko sirena, skelbdama pasibaigusią pietų pertrauką. <br/>7. <span class="explanation">paraginti, pavaryti, suniūkti (arklį): </span> Nusikeikia Bendorius ir suūkęs arklius nudarda savais keliais. <br/><b>užū̃kti, </b>-ia, ùžūkė. suūkti 1: Pelėda teip ùžūkė, kad anas gavo priemėtį ir nuo to pasimirė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.