urduliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. urduliais veržtis, bėgti: Urduliavo dumblinas vanduo šaligatviais. Tėkmė tiesė sieliui kelią, tolydžio greitėdama, urduliuodama per akmenis. Urduliúoja darbas. Gyvenimas ūžia ir urduliuoja tarytumei marios.
2. triukšmauti, šurmuliuoti: Kieme urduliavo vaikai.
nuurduliúoti. urduliais nubėgti: Nuplaukė, nuurduliãvo upeliais [lietus].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.