nuurzti

ur̃zti, -ia (-džia. -da), -ė (-dė). urgzti:

1. An tų piningų šuo gulia, gulia šuo, jei tik eini arčiau, ur̃zda. Tas šunelis, į būdą įlindęs, teip ur̃za, lo [ja]. Jei šunie įpylei [lakti],
ans ur̃zda, kad ana. neprieitų artie. Jūros šunes balsas paneša į šunes balsą, šiaip jau jis loja, o supykęs urzia. Naginę prarijo, ant apvarčių ur̃za (knarkia) .

2. Ur̃zia i ur̃zia traktoriai. Nèurzda, ne nėko, meta [bombą] iš orlaivio, i tada išgirstam [sprogimą]. Vėjas urzia, švilp [ia] ir kaukia. | A bitys ur̃zė, a ne? Visuose namuose nė gyvos dūšios nėra, tik urziančios musės ir lovoje gulintis katinas.

3. Ur̃zdžia šeimyna be pagulio. Vienam paliko [turtą],
kitas ur̃za. Vien ur̃zda ir ur̃zda eidama. Nėko negauna, ur̃za žmonys. Žmonys visi tokie urzą̃. Ko urzì, ko nepatenkintas? Ano neprisotinsi, ans ur̃s ir ur̃s. Ur̃s ir ur̃s ana. an tos motynos, ka negerai ir negerai. Teismai daba del žemės: šit i broliai ur̃za vienas an kito. Marti ant motinos vyro vis urzdavo, kad daug suėdanti. Būras urzdė mažumą, bet tačiaus apsistojo.

4. Neėdusi, pilvas ur̃za.

5. įkyriai prašyti: Ji ur̃zė ur̃zė, kad jai duotų arklį.
nuur̃zti, -ia (nùurzda), nùurzė

1. nuurgzti 1: Nùurzė [mašina] kaip į miestą, aiškiai nemačiau.

2. kiek paburgzti: Nùurzė šaldytuvas i vėlek urza, a taip greitai užšilo?
paur̃zti, -ia (pàurzia), pàurzė. paurgzti:

1.

2. Seni neturam kantrybės, pàurzam, įkyrėjam.
suur̃zti, -ia (sùurzda), sùurzė (sùurzdė). suurgzti:

1. Sùurzdė šuo, bijau eiti.

2. Sužaibuos, suurs [griaustinis],
ir vėl želia žiedas.

3. Sùurzė sùurzė susisukęs kaip juodnugaris. Pri Stalino reikėjo suur̃zti, žinai, kur būtumi atsidūrusi. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ur̃zti, </b>-ia (-džia. -da), -ė (-dė). urgzti: <br/>1. An tų piningų šuo gulia, gulia šuo, jei tik eini arčiau, ur̃zda. Tas šunelis, į būdą įlindęs, teip ur̃za, lo [ja]. Jei šunie įpylei [lakti], ans ur̃zda, kad ana. neprieitų artie. Jūros šunes balsas paneša į šunes balsą, šiaip jau jis loja, o supykęs urzia. Naginę prarijo, ant apvarčių ur̃za <span class="explanation"> (knarkia) </span>. <br/>2. Ur̃zia i ur̃zia traktoriai. Nèurzda, ne nėko, meta [bombą] iš orlaivio, i tada išgirstam [sprogimą]. Vėjas urzia, švilp [ia] ir kaukia. | A bitys ur̃zė, a ne? Visuose namuose nė gyvos dūšios nėra, tik urziančios musės ir lovoje gulintis katinas. <br/>3. Ur̃zdžia šeimyna be pagulio. Vienam paliko [turtą], kitas ur̃za. Vien ur̃zda ir ur̃zda eidama. Nėko negauna, ur̃za žmonys. Žmonys visi tokie urzą̃. Ko urzì, ko nepatenkintas? Ano neprisotinsi, ans ur̃s ir ur̃s. Ur̃s ir ur̃s ana. an tos motynos, ka negerai ir negerai. Teismai daba del žemės: šit i broliai ur̃za vienas an kito. Marti ant motinos vyro vis urzdavo, kad daug suėdanti. Būras urzdė mažumą, bet tačiaus apsistojo. <br/>4. Neėdusi, pilvas ur̃za. <br/>5. <span class="explanation">įkyriai prašyti: </span> Ji ur̃zė ur̃zė, kad jai duotų arklį. <br/><b>nuur̃zti, </b>-ia (nùurzda), nùurzė<br/>1. nuurgzti 1: Nùurzė [mašina] kaip į miestą, aiškiai nemačiau. <br/>2. <span class="explanation">kiek paburgzti: </span> Nùurzė šaldytuvas i vėlek urza, a taip greitai užšilo? <br/><b>paur̃zti, </b>-ia (pàurzia), pàurzė. paurgzti: <br/>1. <br/>2. Seni neturam kantrybės, pàurzam, įkyrėjam. <br/><b>suur̃zti, </b>-ia (sùurzda), sùurzė (sùurzdė). suurgzti: <br/>1. Sùurzdė šuo, bijau eiti. <br/>2. Sužaibuos, suurs [griaustinis], ir vėl želia žiedas. <br/>3. Sùurzė sùurzė susisukęs kaip juodnugaris. Pri Stalino reikėjo suur̃zti, žinai, kur būtumi atsidūrusi. Atnešusi skanią pavakarę, Grėtė sutaikė susiurzdusias skalbėjas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.