nuūžėti

ū́žėti, -ėja, -ėjo. ūžė́ti, -ė́ja (ū̃ži), -ė́jo

1. ūžti 1: Medžiai braškėjo, miškai ūžėjo, jojo karalius didžion vainelėn. Šile drevelė tai siūbuodama, žalią viršūnėlę tai lankydama, ramiom šakelėm tai ūžėdama. Kad siratos nedūsautų, sodai neūžėtų, kad našlaičiai neraudotų, upės netekėtų. Ko ūži, putinėli, ko ūži, žaliasiai, ko ūži? – Kap man neūžėtie, ei smūtna! Bei šitai garbė Dievo Izraelio atėjo iš rytų ir ūžėjo kaip didis vanduo ūžia. Ir marios bei vilnys ūžės. Kada ūžėt pradės marios?

2. ūžti 4: Aš sumaliau avižas – girnos neūžėjo.

3. ūžti 10: Neūžė́kit, vaikai! Pirma, būdavo, tas namas tik ūžė́jo, o dar̃ nieko. Kroksė [jo],
ū́žė [jo],
neduok Dieve, girtuokliai!
išū́žėti

1. ošiant, šniokščiant išauginti: Oi tu ąžuolai ir ąžuolėli, ūžėjai žiemą ir vasarėlę … Tu išūžėjai devynias šakas, o šią dešimtą viršūnėlę.

2. išūžti 4: Padabok, ka pienas neišūžė́tų. Tai saugotojas – visos kruopos išūžė́jo. netyčia išpilti: Pieną išū́žėjai, beranki!

3. išsišėlti.
iš galvõs išū́žėti pamiršti: Iž galvõs išūžė́jo.
nuū́žėti. nuūžti 4: Su ratukais, su mažukais in pakalnę nuūžės.
paū́žėti.

1. smarkiai nuūžti: Kad paū́žėjo iš armotos, tai net langai sudrebo. | Liežuvį [blogas vaikas] iškišė, da ir akmeniu paūžė̃s.

2. ūžiant kiek paslinkti, su triukšmu nuslinkti: Paū́žėjo rugių prėslas ir nuvirto. Kad paū́žėjo nuo stogo, net žnektelėjo. Kad paū́žėjo sniegas nuo dangčio. Kas minutė taip ir lauki paūžėjant iš skliaustų akmens gumulo.
parū́žėti. parūžti 3: Šventom Velykom parūžė́kit!
praū́žėti. praūžti:

1.

2. Dainos mano audriu vėju praūžėjo pro tavo širdį, įpūsdamos ugnį, kuri kaitriai dabar liepsnoja.
ausìs praū́žėti įkyrėti: Tai, vyrai, ausis man praūžėjo, galvą man kaip puodą padarė.
priū́žėti

1. priūžti 4: Kad priūžė́j [o] žalčių, kad priej [o] – kad švykščia, kad ūžia. Į kambarį priūžėjo melsvos mėnulio šviesos.

2. ūžiant pritekėti: Priū́žėjo pilna pirkia vandens.

3. priūžti 5: Pilną stiklinaitę vyno priūžėjęs, į gerklę Kupriui suvertė.

4. gausiai atsirasti, prisikaupti: Kitus metus tau čia priūžė̃s duonos.
suū́žėti.

1. suūžti 1: O ir suūžė́jo girelės medeliai, o ir užgirdo mergelė sveklyčion. Ir ėdė svetimą turtą džiaugdamiesi, nesirūpindami, kuo pasisotins vargšė voverėlė apvogta, kada šalčiai užeis, suūžės žiemos audra. Miškas suūžėjo, lapai sučežėjo, puikus kiškis nuo dirvono miškan nukurnėjo. Tai užtemė tamsūs debesėliai, tai sugriaudė griausmas, tai bangas suūžėjo.

2. suūžti 6: Šunes pradėjo baisiai loti, namas suūžėjo žmonių balsais. Grinčiukėje sudundėjo, suūžėjo, iš plėčkutės išlindo du milžinai.

3. suūžti 8: Visi vaikai tuo suūžėjo kieman ir užkėlė vartus.
užū́žėti. užūžti 1: Užūžėjo žaliasai jievarėlis, sušiugždėjo žali lapeliai. Tai sugriaudė griausmas, tai bangas užūžėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ū́žėti, </b>-ėja, -ėjo. ūžė́ti, -ė́ja (ū̃ži), -ė́jo<br/>1. ūžti 1: Medžiai braškėjo, miškai ūžėjo, jojo karalius didžion vainelėn. Šile drevelė tai siūbuodama, žalią viršūnėlę tai lankydama, ramiom šakelėm tai ūžėdama. Kad siratos nedūsautų, sodai neūžėtų, kad našlaičiai neraudotų, upės netekėtų. Ko ūži, putinėli, ko ūži, žaliasiai, ko ūži? – Kap man neūžėtie, ei smūtna! Bei šitai garbė Dievo Izraelio atėjo iš rytų ir ūžėjo kaip didis vanduo ūžia. Ir marios bei vilnys ūžės. Kada ūžėt pradės marios? <br/>2. ūžti 4: Aš sumaliau avižas – girnos neūžėjo. <br/>3. ūžti 10: Neūžė́kit, vaikai! Pirma, būdavo, tas namas tik ūžė́jo, o dar̃ nieko. Kroksė [jo], ū́žė [jo], neduok Dieve, girtuokliai! <br/><b>išū́žėti</b><br/>1. <span class="explanation">ošiant, šniokščiant išauginti: </span> Oi tu ąžuolai ir ąžuolėli, ūžėjai žiemą ir vasarėlę … Tu išūžėjai devynias šakas, o šią dešimtą viršūnėlę. <br/>2. išūžti 4: Padabok, ka pienas neišūžė́tų. Tai saugotojas – visos kruopos išūžė́jo. <span class="explanation">netyčia išpilti: </span> Pieną išū́žėjai, beranki! <br/>3. <span class="explanation">išsišėlti. </span> <br/><b> iš galvõs išū́žėti</b> <span class="explanation">pamiršti: </span> Iž galvõs išūžė́jo. <br/><b>nuū́žėti</b>. nuūžti 4: Su ratukais, su mažukais in pakalnę nuūžės. <br/><b>paū́žėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai nuūžti: </span> Kad paū́žėjo iš armotos, tai net langai sudrebo. | Liežuvį [blogas vaikas] iškišė, da ir akmeniu paūžė̃s. <br/>2. <span class="explanation">ūžiant kiek paslinkti, su triukšmu nuslinkti: </span> Paū́žėjo rugių prėslas ir nuvirto. Kad paū́žėjo nuo stogo, net žnektelėjo. Kad paū́žėjo sniegas nuo dangčio. Kas minutė taip ir lauki paūžėjant iš skliaustų akmens gumulo. <br/><b>parū́žėti</b>. parūžti 3: Šventom Velykom parūžė́kit! <br/><b>praū́žėti</b>. praūžti: <br/>1. <br/>2. Dainos mano audriu vėju praūžėjo pro tavo širdį, įpūsdamos ugnį, kuri kaitriai dabar liepsnoja. <br/><b> ausìs praū́žėti</b> <span class="explanation">įkyrėti: </span> Tai, vyrai, ausis man praūžėjo, galvą man kaip puodą padarė. <br/><b>priū́žėti</b><br/>1. priūžti 4: Kad priūžė́j [o] žalčių, kad priej [o] – kad švykščia, kad ūžia. Į kambarį priūžėjo melsvos mėnulio šviesos. <br/>2. <span class="explanation">ūžiant pritekėti: </span> Priū́žėjo pilna pirkia vandens. <br/>3. priūžti 5: Pilną stiklinaitę vyno priūžėjęs, į gerklę Kupriui suvertė. <br/>4. <span class="explanation">gausiai atsirasti, prisikaupti: </span> Kitus metus tau čia priūžė̃s duonos. <br/><b>suū́žėti</b>. <br/>1. suūžti 1: O ir suūžė́jo girelės medeliai, o ir užgirdo mergelė sveklyčion. Ir ėdė svetimą turtą džiaugdamiesi, nesirūpindami, kuo pasisotins vargšė voverėlė apvogta, kada šalčiai užeis, suūžės žiemos audra. Miškas suūžėjo, lapai sučežėjo, puikus kiškis nuo dirvono miškan nukurnėjo. Tai užtemė tamsūs debesėliai, tai sugriaudė griausmas, tai bangas suūžėjo. <br/>2. suūžti 6: Šunes pradėjo baisiai loti, namas suūžėjo žmonių balsais. Grinčiukėje sudundėjo, suūžėjo, iš plėčkutės išlindo du milžinai. <br/>3. suūžti 8: Visi vaikai tuo suūžėjo kieman ir užkėlė vartus. <br/><b>užū́žėti</b>. užūžti 1: Užūžėjo žaliasai jievarėlis, sušiugždėjo žali lapeliai. Tai sugriaudė griausmas, tai bangas užūžėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.