nuvalkio|ti, nuvalkioja, nuvalkiojo
1. nuolat dėvint, nutrinti: nuvalkiota kuprinė. sngr.: Prie darbo drabužiai bematant nusivalkioja.
2. prk. dažnu kartojimu subanalinti: Nuvalkioti žodį, metaforą. nuvalkiotos mintys. nuvalkiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.