vargáuti, -áuja (-áuna), -ãvo. várgauti, -auja (-auna), -avo vargingai gyventi, vargti: Macnai vargãvo svietas, kai kunigystą ej [o]. Vargavaũ nuog mažo vaiko. Kap jauna buvau, tai tep nevargavaũ. Várgauna ir vargáuna. Vargãvom mažos ir vargãvom paskum. Sunkūs laikai ateis – reikės ne teip dar vargáut. Vargãvo žmonės, dilgines valgė. Petrikai užsispyrė, ir mės tep ir aplikom ir vargãvom. Tarnavau vargavau pas poną, dovanojo man ponas gaidelį. Oi tu našlele, tu vargdienėle, vargavai metus, vargavai ir antrus. Atsibodo vargauti, reikia eit ubagauti.
išsivargáuti privargti, prisikentėti: Visap išsivargavaũ [per gyvenimą].
nuvargáuti. vargingai, sunkiai nuvykti: Mes aplinkui nuvargãvom.
pavargáuti. vargingai pagyventi, pavargti: Pradžioj pavargavaũ ir Kaune, o dar̃ gerai gyvenu. Ašarų pakalnėj pavargausi – danguj laimės paragausi.
privargáuti. privargti: Privargãvom, kol išskalbėm tiek baltinių.
užvargáuti. sunkiai, vargingai uždirbti, užvargti: Muno užvargáuti piningai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.