várginimas. vargìnimas. várginimos.
1. → varginti 2: Várginimas, mūčijimas, kankinimas, dybavojimas. Ai ai, karas – žmonių várginimas, o kiek žūva! Plepu, i tiek, koks čia várginimas. Atsiprašau už varginimą ir iš anksto dėkoju. Karalius, puolęs po kojų savo pačiai, prašąs, kad atleistų už tokį ilgą varginimą. Ir ta yra nauda nemaža: tokiu varginimu ir tąsymu kūno nuog velino ažumoka žmogus skolas korojimo ažu savo nusidėjimus. Apvaikščiosime šitą meilingą metą advento š [vento] ataduodami kiekvienam, kas jo yra: Dievo garbę ir liaupsę už gėrybes jo …, o mumus patiemus alkinimą … ir várginimą kūno savo. Moižiešius padarė daugel baisių stebuklų, kurie vadinase varginimais (Plaga) Egypto. Po ilgo varginimos aukščiausis Lietuvos sūdas 8 d. rugpjūtės 1628 m. įsakė Okolskiui, Liolių ponui, tujaus sugrąžinti katalikams bažnyčią ir jos turtus.
2. → varginti 4: Tekstilės medžiagų varginimas lankstant smarkiai skiriasi nuo varginimo tampant. Siūlų varginimo schema. Sukamojo lankstymo varginimo mašinos.
išvárginimas. → išvarginti
1.
nuvárginimas.
1. → nuvarginti 1: Bat negana yra per gailėjimą, alkinimus ir kitus nuvárginimus … nuvilkt apvelkalą savą. Paties nusivarginimas yra mastas kitiems matuoti.
2. → nuvarginti 3: Sakau, tu aną. ant nuvárginimo (kad nudžiūtų) atvežei.
pavárginimas. → pavarginti
1.
pérvarginimas. → pervarginti 1: Gyvulių pervarginimas.
privárginimas. → privarginti
1. Kokias čia prisvargìnimas – neprivargau.
suvárginimas. → suvarginti
1.
užvárginimas. → užvarginti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.